Vaistinė ramunėlė
( Matricaria recutita, anksčiau – Chamomilla recutita )
Astrinių šeimos ramunių genties vienmetis žolinis augalas. Liaudiškai ramunėmis vadinama labai daug augalų. Stambiažiedžių ramunių mūsų darželiuose galima išvysti dažnai, o štai vaistinės ramunės juose vis retesnės. Ir visai be reikalo.
Vaistinės ramunėlės išsiskiria maloniu kvapu
Vaistinės ramunės, dažnai vadinamos ramunėlėmis. Liaudyje jos vadinamos remulėmis, remunėmis, ramulėmis, ramuliukais, marūnomis, moterūnėmis - tai labai mėgstamos vaistažolės. Ramunėlės yra vienmečiai aromatingi, 10-60 cm aukščio žoliniai augalai gausiai šakotais plonais stiebais, į siūliškas skiautes suskaldytais bekočiais lapais. Žiedai susitelkę į smulkius graižus, kraštiniai – liežuviški balti, viduriniai – vamzdiški geltoni. Žydi gegužės – rugsėjo mėnesiais.
Mėgsta šviesą, nepakenčia pavėsio. Anksčiau buvo dažnos ir augdavo pakelėse, laukuose, prie namų. Dabar pasitaiko retai, todėl dažniausiai auginamos. Mėgsta derlingas, lengvo priesmėlio dirvas, saulėtas vietas. Pramonei labai trūksta jų žaliavos.
Kita Lietuvoje savaime auganti ramunių rūšis – bevainikė ramunė – nuo vaistinių skiriasi tuo, kad gražiai neturi baltų liežuvėlinių žiedų. Bevainikinės ramunės taip tinka vaistams, nors jose nėra kai kurių veikliųjų medžiagų, kurių yra vaistinėse jų sesėse, todėl dažniau naudojamos išoriškai.
Renkant svarbu vaistinių ramunių nesupainioti su kitomis ramunių rūšimis - bekvape bei pajūrine ramune, dirviniu ir dvokiančiuoju bobramuniais ( Anthemis arvensis L., Anthemis cotula L. ). Svarbiausia požymis yra kvapas – vaistams tinkamos ramunių rūšys kvepia maloniai, kitos yra bekvapės arba nemalonaus kvapo.
Gydomosios savybės
Vaistinių ramunių žiedynuose yra eterinių aliejų, vitaminų, flavonoidų (apigenino, liutenolino ir kvercetino), gleivių, kumarinų, cholino, salicilo rūgšties, kartumynų ir kt. Ramunėlės turi antialerginių, antimikrobinių ir sutraukiančių, regeneracinių, traukulius slopinančių savybių. Vartojami raminti skrandžio ir žarnyno spazmams, virškinamajam traktui aktyvinti, gerinti apetitui, nuo viduriavimo, vidurių pūtimo, pilvo skausmų, dirgliosios žarnos sindromo, sergant gastritu, kolitu. Taip pat inkstų uždegimams gydyti, prakaitavimui skatinti. Išoriškai – artritui, reumatui gydyti, dėl spindulinių pažeidimų.
Šiuose augaluose yra flavonoido apigenino, pasižyminčio antivėžiniu poveikiu, todėl ramunėlės vartojamos ir esant piktybiniams navikams.
Vaistinės ramunės įeina į įvairių vaistažolių mišinių sudėtį. Iš jų ekstraktų gaminami įvairūs tepalai, geliai, tirpalai. Namų sąlygomis daromos inhaliacijos, ruošiamos vonios, jų antpilu ar nuoviru skalaujama burna sergant gleivinių ar dantenų uždegimu, norint panaikinti nemalonų kvapą, gydomi odos bėrimai, saulės nudeginta ar nušalusi oda. Tinka vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms.
Homeopatai šiuos augalus vertina dėl uždegimą malšinančio poveikio ir paprastai jais gydo silpnus uždegimus bei virškinimo sutrikimus. Naudoja ir dėl raminamojo poveikio.
Pastebėta, jog kartu su imbieru vartojamų ramunių poveikis bus stipresnis.
Virškinimui gerinti ir raminti
Užplikius vaistinių ramunėlių žiedynus gaunama chamazuleno - medžiagos, kuri pasižymi stipriu antialerginiu ir uždegimą malšinančiu poveikiu, slopina laisvųjų radikalų susidarymą bei makrofagų aktyvumą, dėl to lėtėja aterosklerotinių plokštelių formavimasis kraujagyslėse. Nuo seno ramunėlių arbatos duodavo gerti pervargusiems ir sujaudintiems ligoniams, nemigos kamuojamiems vaikams. Nustatyta, kad ramunių aromatiniai aliejai slopina hormonų išsiskyrimą, pagerina sergančiųjų depresija būklę, gelbsti nuo nerimo, dėmesio sutrikimų. Be to, kvėpuojant ramunėlių aliejaus garais, sustiprėja kitų raminamųjų preparatų veikimas.
Šie augalai gali padėti ir sergantiems cukriniu diabetu, nes mažina cukraus kiekį kraujyje bei blokuoja uždegimą sukeliančius fermentus. Taip pat padeda užkirsti kelią ligos komplikacijoms – nervų, kraujagyslių ir inkstų pažeidimams.
Ramunėlės padeda moterims, kurias vargina nereguliarios ir skausmingos mėnesinės, nes jose esantis spiroeteris slopina lygiųjų raumenų spazmus, malšina mėnesinių skausmus.
Masažas su ramunių aliejumi veikia raminamai, padeda sureguliuoti miego ritmą, palengvina PMS.
Ne tik vaistai
Jaunų vaistinių ramunėlių lapai tinka į salotas ir mišraines, jais galima puošti patiekalus. Nuo seno pastebėta, jog vaistinės ramunės gerina odos gijimą, jų yra daugelyje odos gydomųjų kremų sudėtyje. Ramunėlės tinka ir kūdikių odos priežiūrai, nes pasižymi dezinfekciniu ir uždegimus mažinančiu poveikiu.
Vaistinėmis ramunėmis tinka skalauti plaukus, jos suteikia jiems lankstumo ir žvilgesio, ypač tinka šviesiaplaukėms, nes natūraliai šviesina plaukus.
Nuo seno vaistinės ramunės žinomos kaip vabzdžius atbaidanti priemonė. Jeigu iškylaujate gamtoje – patrinkite odą ramunėlių nuoviru, kad mažiau pultų uodai.
Vaistinė žaliava
Vaistams vartojami vaistinių ramunių graižai, kurie skatinami rankomis - be žiedynkočio - arba specialiomis šukomis augalams pradėjus žydėti, kai žiedlapiai išsiskleidę horizontaliai. Svarbu, kad surinkti vaistinių ramunių žiedynai nekaistų, per 2 - 3 valandas būtų pradėti džiovinti. Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu pavėsyje, lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje bei specialioje džiovykloje 30 - 35 °C temperatūroje. Gerai išdžiūvusi žaliava būna žalsvai geltona, aromatinga, kartoko skonio, tinkama vartoti vienus metus.
Perkant vaistinių ramunių svarbu atkreipti dėmesį, ar vaistinė žaliava yra be priemaišų - vien žiedynai ( be stiebų ir lapų ).
STOP!
Vaistinės ramunėlės netinka turintiems aukštą kraujospūdį turintiems žmonėms ir nėščiosioms, nes pastebėta aborto riziką didinantis augalo poveikis. Jose yra kumarinų - natūralių kraują skystinančių medžiagų, todėl jų negalima vartoti naudojantiems kraujo krešėjimą veikiančius preparatus (pvz., varfariną). Jos netinka ir vartojantiems trankviliantus, raminamuosius preparatus. Perdozavus ramunėlių gali varginti galvos skausmai, atsirasti dirglumas, nuovargis.