GARSTYČIA BALTOJI
( SINAPIS ALBA )
Baltoji garstyčia dar vadinama geltonąja ar angliškąja garstyčia. Baltoji garstyčia – vienmetis, apie 50 cm aukščio, augalas ir žydi nuo birželio mėnesio iki rudens.
Šių augalų žiedynas – skėtiškas, o žydėjimo metu ilgėja kekė. Šis augalas sutinkamas dykvietėse bei laukuose. Yra aptinkamas visoje šalies teritorijoje. Tai atsparus žiemos šalčiams augalas - sudygsta esant +2 laipsnių temperatūrai. Baltosios garstyčios nėra reiklios dirvai bei nebijo sausros.
Dauginamos garstyčios sėklomis. Ankštims nusidažius rusvai gelsva spalva, baltąsias garstyčias patariama surinkti ir išlukštenus išdžiovinti.
Sėklose yra eterinio aliejus, baltymų, fermentų, sinapino, miozino. Taip pat garstyčių sėklos turtingos vitaminais A, B, D, E, K, P.
GYDOMOSIS SAVYBĖS
Žiupsnelis garstyčių grūdelių gerina virškinimą, mažina cukraus kiekį kraujyje, skatina tulžies sulčių išsiskyrimą, stiprina imunitetą, mažina kraujospūdį. Garstyčiomis patariama malšinti skausmus.
2 - 3 gramus baltųjų garstyčių sumalkite į miltelius ir sumaišykite su medumi.
Šiuo mišiniu patariama gydyti peršalimo ligas.
Garstyčios yra antiseptikas. Jos naudojamos tepalų ir pleistrų gamyboje gydyti reumatą, radikulitą, neuralgiją ir peršalimo ligas. Įvairius pleistrus ir tepalus galima ruošti ir iš giminingų grstyčioms augalų - sareptinio ar juodojo bastučio. Šie tepalai bus žymiai aštresni, todėl su jais reikia elgtis labai atsargiai, nes galima nudeginti odą.
MAISTINĖS SAVYBĖS
Galima panaudoti ne tik baltųjų garstyčių sėklas, bet ir jų lapelius. Garstyčių lapelių galima dėti į salotas, įvairių daržovių patiekalus. Kieta mėsa suminkštės, jei prieš kepimą ją pabarstysite garstyčių milteliais.
Baltosios garstyčios beveik bekvapės, tačiau jų skonis gana aštrus ir netgi aštresnis už melsvųjų garstyčių skonį. Baltosiomis garstyčiomis galima skaninti daržovių, grybų ir mėsos marinatus, silkę, karštus žuvies ir mėsos patiekalus.
Baltosios garstyčios – puikūs sideraciniai augalai, puikus medunešis bei tinkamas pašaras naminiams gyvuliams.