Bulvinė saulėgrąža (Heliantus turosus)
Bulvinė saulėgrąža
(Heliantus turosus)
Iš pradžių bulvines saulėgrąžas augino kaip maistinius augalus. XX a. pradžioje pradėjo auginti kaip pašarinius bei techninius augalus ( etanoliu ir fruktozės gamybai ). Pasodinus bulvines saulėgrąžas kuriam laikui galima ir pamiršti, nes jos auga visur - smėlynuose, paunksnėje ir atokaitoje, o mūsų sveikatą stiprina labai įvairiapusiškai.
Lengvai sulaukėja
Bulvinės saulėgrąžos yra daugiametės žolės. Šie augalai dar vadinami žieminėmis bulvėmis, žemės kriaušėmis, topinambais, Jeruzalės artišokais, nors neturi nieko bendro nei su Jeruzale, nei su artišokais.
Bulvinės saulėgrąžos žydi rudenį - rugsėjo bei spalio mėnesiais.
Kultūrinės bulvinės saulėgrąžos nuo laukinių mažai nutolusios, nes yra lengvai sulaukėjusios - auga tiek drėgnose molingose, tiek saulėtose smėlingose dirvose.
Maistui ir vaistui
Topinambai kiek panašūs į netaisyklingos formos bulvytes, ropes ar į krienus, o labiausiai - į imbierų šaknis. Jie yra labai vertingi tuo, kad nekaupia nitratų, vietoj krakmolo kaupia kitą angliavandenį – inuliną, kuris labai naudingas diabetikams. Šis augalas turi kalio, skaidulinių medžiagų, mineralinių druskų, geležies, silicio, cinko, magnio, fosforo, kalcio ( beveik visa Mendelejevo lentelė ), įvairių B grupės vitaminų ir vitamino C, pektinų, organinių ir amino rūgščių.
Topinambai gerina medžiagų apykaitą, nervų sistemos veiklą, mažina kraujo krešumą, gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, stabdo akmenų susidarymą inkstuose, šlapimo pūslėje, šalina iš organizmo toksines medžiagas, saugo nuo auglių. Ypač pabrėžiama, kad topinambus labai sveika valgyti sergant cukriniu diabetu - rekomenduojama suvartoti po kelis žalius šakniagumbius tris kartus per dieną, 20 min. prieš valgį. Pastebėta, kad ši daržovė sumažina cukraus kiekį kraujyje ir teigiamai veikia regėjimą. Liaudies medicinoje iš gumbų gauta košele gydomi nudegimai, o nuovirai ir sultys vartojami šlapioms žaizdoms ir opoms gydyti. Šia daržove gydomas ir vidurių užkietėjimas. Teigiama, kad užtenka per dieną išgerti 100 ml šviežių sulčių ar suvalgyti 2 - 3 porcijas salotų ir problema bus užmiršta. Vaistinių augalų žinovai rekomenduoja įsimesti džiovintų bulvių saulėgrąžų lapą į plikomą arbatą – tai puiki diabeto profilaktikos priemonė.
Vaistinė žaliava
Kaip vaistinė žaliava yra naudojami bulvių gumbai ir lapai. Net ir žiemą, jeigu nėra gilaus įšalo, galima pasikasti topinambų. O anksti pavasarį, vos pašalui išėjus iš žemės, jau kovo viduryje, malonu prisikasti šviežių topinambų gumbų.Liaudies medicinos žinovai siūlo topinambų šakniavaisius valgyti žalius, bet jų nepatariama lupti, o tik gerai nuplauti po tekančiu vandeniu,esą taip gausime daugiau naudingų medžiagų. Plonomis juostelėmis supjaustytus topinambų gumbus galima džiovinti, o džiovintus sumalti į miltelius.
Maistinės skaidulos, randamos topinambuose, gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, mažinti kraujospūdį ir slopinti uždegiminius procesus, o tai labai svarbu siekiant išsaugoti širdį sveiką. Be to, topinambuose yra daug kalio ( daugiau negu bananuose ) ir mažiau natrio, todėl šis maisto produktas labai vertingas širdžiai ir visai kraujotakos sistemai.
Topinambuose esantys vitaminai bei flavonoidai labai svarbūs nervų sistemai ir raumenims, naujų kraujo ląstelių susidarymui, padeda išvengti laisvųjų radikalų žalos, saugo nuo uždegimų, virusinių susirgimų ir netgi vėžio.
Vasarą renkame jaunus bulvinių saulėgrąžų lapus. Juose yra baltymų, cukrų, riebalų, ląstelienos, vitaminų B, C, nikotino rūgšties, karoteno kalcio, fosforo, natrio, magnio, geležies ir kitų elementų. Lapai tinka vartoti diabetikams, taip pat siekiantiems sustiprinti organizmą, palaikyti širdį sveiką.
Tas naudingas inulinas
Topinambuose labai daug inulino. Todėl pavalgius topinambų cukraus kiekis kraujyje lieka nepakitęs ir kasai nereikia gaminti insulino, kad jį sumažintų. Kitas privalumas – 100g gumbų turi 30 kalorijų, o bulvės turi jų dvigubai daugiau. Topinambai skanūs kepti, troškinti. Iš jų galima virti sriubą, gaminti traškučius arba apkepėles. Galima naudoti ir žalius topinambus - pavyzdžiui, stambiai tarkuoti į salotas.
Kaip ir krakmolas, inulinas yra polisacharidas, tačiau jis sudarytas ne iš atskirų gliukozės molekulių.
Inulinas nėra skaidomas nei skrandyje, nei plonoje žarnoje, nes žmogus neturi jam skaidyti reikalingo fermento ( inulinazės ). Tiesiosios žarnos bakterijos perdirba inuliną į riebalų rūgštis. Taigi, nors jis yra iš fruktozės molekulių sudarytas cukrus, žmogaus organizme veikia kaip skaidulinė medžiaga – mes negalime jo suvirškinti, todėl jis neveikia ir cukraus kiekio kraujyje. Bet to, inulinas žarnyne yra perdirbamas į vertingas riebalų rūgštis.