Pereiti prie pagrindinio turinio
  • LIT
  • ENG
  • RUS
SVEIKATA=GROŽIS
  • Pradžia
  • Galerija
  • Katalogas
  • Sertifikatai
  • Straipsniai
  • Rezultatai
  • Kontaktai

Didžioji varnalėša

2023 m. birželio 27 d. 19:02, Komentarų nėra

( Arctium lappa )

Tai dvimetis - retai daugiametis - astrinių šeimos žolinis augalas, užaugantis iki 180 cm aukščio. Žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais. Vaisius yra rusvas lukštavaisis. Iš vaikystės visi prisimename, kaip smagu pasimėtyti kibiais varnalėšų žiedynais.


Keturios rūšys

Varnalėšos priskiriamos augalams archeofitams, paplitusiems labai seniai - dar priešistoriniais laikais. Tai  šviesiamėgiai augalai, augantys derlinguose, vidutiniškai drėgnuose, įvairios mechaninės sudėties dirvožemiuose. Pakenčia ir mažą pavėsį. Lietuvoje didžiosios varnalėšos yra dažnos, tačiau kiek retesnės  šiaurrytiniuose rajonuose. Auga pakelėse, patvoriuose, prie namų, karjeruose, pakrūmėse, upių pakrantėse ir net šiukšlynuose.

Lietuvoje aptinkamos keturios rūšys varnalėšų. Be didžiųjų varnalėšų, dar  žinomos paprastosios, mažosios ir miškinės varnalėšos.

Paprastosios aptinkamos lapuočių miškuose ir jų pakraščiuose. Tai retos ir  saugomos varnalėšos, kurios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Didžiosios varnalėšos nuo kitų savo gentainių skiriasi tuo, kad jų graižai yra voratinkliški plaukeliai. Labai svarbu įsidėmėti šį požymį, nes būtent didžiosios varnalėšos naudojamos kaip vaistažolės.

Vaistinės savybės

Varnalėšų preparatai nuo seno laikomi bene geriausia, iš organizmo kenksmingas medžiagas valančia, priemone. Gydymui dažniausiai naudojamos varnalėšų džiovintos šaknys, tačiau panašių savybių turi ir jų lapai, graižai bei sėklos. Varnalėšos turi antibakterinių ir fungicidinių savybių, todėl jų preparatais sėkmingai gydomos įvairios odos ligos, nudegimai, lūpų pūslelinė, egzema, plaukai, odos, ir nagų grybelinės ligos, slopinamas riebalinių liaukų uždegimas. Oficialioji medicina didžiųjų varnalėšų šaknų užpilą ir nuovirą naudoja skatinti šlapimo, prakaito, tulžies skyrimuisi bei gydo uždegimus.

Iš sėklų ir lapų gaminami šutekliai nuo sumušimų, opų bei nuospaudų. Šviežių lapų kompresai dedami juosmens ir sąnarių skausmams malšinti, o šviežiomis lapų sultimis, sumaišytomis su aliejumi, gydomos sunkiai gyjančios žaizdos. Sutrinto varnalėšų lapo galima uždėti ant žaizdos įkandus įvairiems vabzdžiams.

Liaudies medicinoje varnalėšomis gydomas reumatas, podagra, lėtinis vidurių užkietėjimas, cukrinis diabetas, inkstų akmenligė. Lapų, kurie surinkti žydint augalui,  nuoviru gydomos kepenų ligos, žaizdos ir piktybiniai navikai.

Šviežiomis varnalėšų sultimis įtrinama galvos oda. Teigiama, kad jos stiprina plaukus, apsaugo nuo plikimo.

Labiausiai vertinamos šaknys

Vaistams dažniausiai naudojamos varnalėšų šaknys. Jos kasamos pirmaisiais augalo augimo metais vėlai rudenį arba kitą pavasarį. Iškastos nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu, susmulkinamos 10-15 cm ilgio gabalėliais ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba specialioje džiovyklėje. Išdžiūvusios šaknys būna pilkai rudos, silpnai salstelėjusio skonio.

Vertingiausios yra 50 - 60 cm ilgio šaknys. Jaunose šaknyse yra apie 2,5 % baltymų, 14% angliavandenių, mažai riebalų ir iki 45% inulino. Taip pat yra  eterinio aliejaus, raugų, gleivių, kartumynų, palmitino ir stearino rūgščių bei  mineralinių druskų.

Svarbiausia veiklioji medžiaga yra inulinas. Tai angliavandenis, kuris žmogaus organizme nesuvirškinamas, todėl inulino turintys produktai tinka sergantiesiems diabetu. Tačiau kai kurių žmonių žarnyne inulinas ima rūgti ir nuo tokių produktų gali smarkiai pūsti vidurius.

Šaknų antpilo  patariama gerti sergant gerklės ir kitomis infekcinėmis ligomis bei  toksinams pašalinti. Antpilas skatina medžiagų apykaitą, padeda iš organizmo pasišalinti sunkiesiems metalams. Šaknų nuoviras skatina prakaito ir šlapimo skyrimąsi.

Net ir valgomos

Manoma, kad varnalėšos yra vieni iš seniausių maistinių augalų ir jų šaknis žmonės valgė dar nepradėję kultivuoti žemdirbystės. Didžiųjų, paprastųjų ir mažųjų varnalėšų ( tik nežydėjusių, sėklų nesubrandinusių augalų ) šaknys valgomos šviežios, virtos arba troškintos. Maistui vartojami jauni varnalėšų lapai bei lapkočiai. Garuose virtų lapkočių skonis primena smidrų ūglius. Sudaigintos sėklos ir daigai tinka salotoms, mišrainėms.

Esant palankioms sąlygoms, per pirmuosius metus varnalėšų šaknys gali išaugti iki metro ilgio ir net ilgesnės, bet tokios maistui netinka.


TAI ĮDOMU:

Japonijoje ir Kinijoje didžiosios varnalėšos auginamos kaip daržovės. Jų šakniastiebiai yra puikus dietinis produktas. Jie valgomi ir švieži - ką tik iškasti - ir kepti, skrudinti bei džiovinti. Tinka kavos pakaitalui gaminti.

STOP!

Nepatariama vartoti nėščiosioms ir žindymo laikotarpiu.


Komentarų nėra

Atsakykite







Naujausi įrašai

  • Skaitymo daug, tačiau informacija labai naudinga
    2025-01-11
  • Gydytojo Vytauto Stonkaus pasisakymai
    2025-01-11
  • SAULĖGRĮŽA
    2024-12-21
  • Putino uogos
    2024-12-15
  • Jau kuris laikas - dėl asmeninių sumetimų - domiuosi žmogaus mityba.
    2024-11-11
  • Kūno temperatūra.....
    2024-10-22
  • Baimė
    2024-08-08

Krepšelis

Krepšelis tuščias.

Sukurta su „Mozello“ - lengviausia svetainių kūrimo priemone.