Žolelės kaip santykis, o ne tik priemonė: kodėl jos neveikia „visiems vienodai“
Šiandien apie žoleles dažnai kalbame taip pat, kaip apie tabletes: kuri nuo ko, kiek kartų per dieną ir per kiek laiko turi suveikti. Tačiau toks požiūris labai toli nuo to, kaip augalai buvo naudojami šimtmečius.
Anksčiau žolelės nebuvo tik „vaistas“. Jos buvo santykio dalis tarp žmogaus ir gamtos. Buvo stebima ne tik, ką augalas daro, bet ir kada jis renkamas, kaip jis paruošiamas ir kam jis skirtas konkrečiam žmogui.
Todėl ir poveikis buvo suprantamas ne kaip greitas rezultatas, o kaip procesas.
Kodėl tas pats augalas skirtingiems žmonėms veikia skirtingai
Nėra dviejų vienodų organizmų. Skiriasi:
-
medžiagų apykaita
-
nervų sistemos jautrumas
-
hormonų veikla
-
emocinė būsena
Todėl tai, kas vienam padeda atsipalaiduoti, kitam gali net sukelti nerimą. Tai nereiškia, kad augalas „blogas“. Tai reiškia, kad kūnas skirtingai reaguoja į tas pačias medžiagas.
Senojoje žolininkystėje visada buvo žiūrima ne tik į simptomą, bet ir į žmogų kaip visumą.
Svarbu ne tik ką geri, bet ir kada
Augalai, kaip ir žmogus, gyvena ciklais. Jų stiprumas, veikliosios medžiagos ir poveikis priklauso nuo:
-
metų laiko
-
paros meto
-
augalo brandos stadijos
Todėl anksčiau buvo aiškiai žinoma:
-
kada rinkti lapus
-
kada šaknis
-
kada žiedus
Šiandien dažnai norime, kad viskas veiktų bet kada ir vienodai. Tačiau gamta taip neveikia. Ir žmogaus kūnas – taip pat.
Kodėl žolelės „nepadeda“, kai skubame
Natūralios priemonės veikia per organizmo stiprinimą, o ne per simptomų nutildymą. Tai reiškia, kad jos:
-
palaiko organizmo procesus
-
padeda kūnui pačiam atkurti pusiausvyrą
-
veikia lėčiau, bet giliau
Jei laukiame greito efekto, dažnai nusiviliame. Bet kartais tikrasis poveikis pasimato tada, kai pastebime, kad:
-
rečiau sergame
-
geriau miegame
-
greičiau atsigauname po streso
Tai ne staigus „pagerėjo“, o tylus grįžimas į stabilesnę būseną.
Intuicija ir stebėjimas – pamirštos žinios
Anksčiau žmonės daugiau stebėjo:
-
kaip jaučiasi išgėrę arbatą
-
ar kūnas reaguoja šiluma, ar sunkumu
-
ar pagerėja, ar atsiranda įtampa
Tai buvo natūrali savistaba, o ne sudėtingos schemos. Šiandien dažnai labiau pasitikime instrukcija nei savo pojūčiais.
Tačiau kūnas labai greitai parodo, kas jam tinka, o kas ne. Reikia tik leisti sau tai pastebėti.
Žolelės kaip dalis gyvenimo ritmo
Augalai tradiciškai buvo naudojami kartu su metų laikais ir gyvenimo etapais:
-
pavasarį – valymui
-
vasarą – stiprinimui
-
rudenį – imunitetui
-
žiemą – raminimui ir atstatymui
Tai ne atsitiktinumas. Tai natūralus prisitaikymas prie to, ko kūnui labiausiai reikia tuo metu.
Kai žolelės tampa kasdienio gyvenimo dalimi, o ne tik „kai jau blogai“, jų poveikis tampa daug stabilesnis.
Sveikimas kaip bendradarbiavimas, ne kova
Šiuolaikinis žmogus dažnai nori greito sprendimo. Tačiau kūnas gyja ne per spaudimą, o per palaikymą.
Žolelės čia veikia kaip švelnus priminimas, kad organizmas moka tvarkytis pats, jei jam sudaromos sąlygos.
Sveikata tuomet tampa ne nuolatiniu taisymu, o nuolatiniu balanso palaikymu.
Ir tai yra visiškai kitas santykis su savo kūnu.