Skaitymo daug, tačiau informacija labai naudinga

Skaitymo daug, tačiau informacija labai naudinga

Kalbant apie mokslus, išsivysčiusius mūsų neįtikėtiname kvantinės fizikos amžiuje ir mūsų supratimą apie ląstelių biologiją, gyvenimas vis dar yra neapibrėžta paslaptis.Tik motina gamta gali sukurti obuolį. Tiktai gamta gali pagaminti ląstelę. O tuo metu mokslininkai ir chemikai veltui tęsia bandymus laboratorijoje bandydami dubliuoti daugelį skirtingų, atskirtų natūralių medžiagų, molekulines struktūras. Kuomet žmogus tiria natūralius junginius elektroninio mikroskopo pagalba, junginiai jam gali atrodyti identiški, tačiau labai svarbia ypatybe, jie skirsis žymiai. Nors mokslininkai gali sukurti jūros vandenį su tolygia chemine struktūra kaip ir natūralus jūros vanduo, bet, kai sūriuose vandenyse gyvenanti žuvis būna patalpinta į šią dirbtinę aplinką, žuvis miršta. Kas yra tokio natūraliame jūros vandenyje, jog jis išlaiko gyvastį? Tai yra viena iš didelių gyvenimo paslapčių. Gyvybės sukūrimas yra gamtos dovana, kuri niekada negalės būti atkartota žmogaus. Dėl to, jokia gyva būtybė, augalas ar žmogaus ląstelė, negali būti sukurti laboratorijoje iš cheminių junginių. Gyvūnų klonai jau įrodė jų klaidingumą. Gyvi dalykai, tokie kaip gyvas maistas ar gyvos būtybės gali būti sukurti tik gamtos. VITA reiškia gyvenimas. Vita apibrėžia skirtumus tarp sintetinių ir to, kas dabar yra žinoma, kaip natūraliai esantis. Ši knyga (Supplements exposed by Brian Clement) apie šiandieninių skirtumų pasekmes, esančias tarp vitaminų ir maistinių papildų. Ir ji yra skirta jums padėti suprasti poveikį jūsų sveikatai ir kaip jus galit pasirūpinti tuo, kad išvengtumėte nesveikų pasirinkimų ir gautumėte naudą iš sveiko pilno-maisto pasirinkimo (N.O.S. – Naturally Occurring Standard – įvairumų). Reklama Žymėjimas ant vitaminų etikečių „natūralūs“, daugumoje atvejų – yra apgaudinėjimas. Šiuo žodžiu yra nuolat piktnaudžiaujama ir todėl jo reikšmė yra sumenkinta iki tokio lygio, kai nebelieka pirminės reikšmės. Dauguma klaidinančių etikečių ant papildų gaminių išnaudoja žodžio „natūralus dviprasmiškumą, kad sukurtų sveikos rinkodaros įvaizdį, netgi tuomet, kai produktas to visiškai nenusipelno. Tuo tarpu terminas ant etiketės „natūraliai esantis“ dažniausiai reiškia, jog vitaminas ar maistinga medžiaga yra išgauti iš visiškai natūraliai-esančių junginių šaltinių – iš pačių augalų – o ne vien tik sudaro natūraliai-esančias sudedamąsias dalis, sumaišytas su sintetinėmis sudedamosiomis dalimis. Geriausi vitaminų papildai yra su pažymėta potencija, išgauta iš natūraliai-esančio, pilno-spektro maisto ekstrakto. Natūraliai-esantys vitaminai yra gaunami paėmus augalo maistingąsias medžiagas, pašalinant vandenį ir skaidulas be cheminio vakuminio proceso ir supakavus dėl stabilumo. Visas vitaminų kompleksas yra paimtas nesugadinant, išsaugant jų veiksmingumą ir maistingumo vientisumą, ir pilną maistingumo vertės spektrą. Dar vienas pagrindinis skirtumas tarp tikrų, pilno-spektro, viso-maisto vitaminų ir sintetinių vitaminų yra tas, jog tikri vitaminai turi savyje būtinų mikromineralų, reikalingų vitaminų sinergistiniam veikimui. Sintetiniai vitaminai neturi jokių mikroelementų ir dėl to turi išnaudoti organizmo mineralines atsargas. Prarijus tikrus vitaminus, organizmui nereikia prarasti savo maisto atsargų, tam, kad pakeistų trūkstamas maisto atsargas, kurių neturi sintetiniai vitaminai. Didelės sintetinių vitaminų dozės gali turėti rimtų, nuodijančių padarinių. Natūraliai-esantys, viso-maisto vitaminai nėra nuodingi, kadangi vitaminai yra kompleksiniai, natūralios, pilnai nedalomos formos ir nereikalauja iš organizmo nieko papildomai, kad „sukurtų“ vitaminą. Kuomet sintetiniai ar nepilni vitaminai yra įvedami į organizmą, kūnas bando „sukurti“ pilną vitaminų kompleksą, pridedant trūkstamus veiksnius, kuriuos „žino“ turint būti kartu, ypač mineralus ir kitus vitaminų bendrus veiksnius. Šis „kuriamasis“ vyksmas išsekina kūno maistingąsias atsargas, sukurdamas visuotinį trūkumą. Kūnas turi įgimtą informaciją, kuri visuomet nukreipia savo pastangas link vientisumo. Kuomet jus įvedate „dalinį“ ar atskirtą vitaminą, organizmas mano, jog jūs norėjote suvartoti pilną vitaminą ir dirba sunkiai, kad kompensuotų trūkumą, kuri mato kaip klaidą. Žinoma, organizmas turi ribas. Kuomet jis yra prisotintas arba yra užverstas didžiuliais kiekiais sintetinių vitaminų, arba neturi būtinų bendrų veiksnių tam, kad sukurtų pilnai-sukomplektuotus papildus, tuomet organizmas negali paversti nepilnų sintetinių vitaminų tokiais, kokie jam yra reikalingi.
Kūnas tuomet dirbs tam, kad pašalintų sintetinius vitaminus per inkstus, odą ir kitus organus. Dėl šios priežasties dauguma sintetinių vitaminų yra greitai pašalinami iš organizmo ir nėra panaudojami. Mes norime, kad mūsų kūnai atliktų stebinančiai didelį darbą, kai mes suvartojame sintetinius papildus. Ne tik, kad mes turime stengtis sukurti tinkamą vartojimui papildą ištraukiant mūsų atsargas, mes taipogi turime triūsti tam, kad pašalintume medžiagas, kurios negali būti panaudotos. Šio veiksmo pasekmė, paveikia neigiamai visą sveikatą, tuo pat sumažindama bet kokią naudą, kuri galėjo būti pasiekta, jeigu pradžioje papildas būtų buvęs tinkamas vartoti. Štai dėl ko yra svarbu vartoti pilną maistą ir pilno-maisto papildus. Viena iš pranašesnių savybių natūraliai-esančių pilno maisto vitaminuose yra ta, kad maži ar netgi labai menki kiekiai yra reikalingi kasdien, dėl to, kad jie jau yra visuma, natūraliai kompleksiški papildai, kurių organizmui nereikia „sukurti“, kad galėtų panaudoti. Netgi priešingai, žmogui įprastai reikėtų suvartoti daug didesnius kiekius sintetinių papildų, kad gautų pakankamą papildo lygį, žinant, kad dauguma kompleksų nebus „užbaigti“ ir dėl to bus pašalinti. Vitaminų ir mineralų vyraujanti rinkodara sukūrė mitą, jog sintetiniai vitaminai ir neorganiniai mineralai gali būti atskirti individualiai ir vienas nuo kito, ir tai, jog mes galime gauti visiškai natūralią naudą vartodami šiuos atskirtus cheminius kūrinius. Tai labai toli nuo tiesos. Tikri, natūralūs vitaminai, mineralai ir enzimai dirba glaudžiai kartu kaip bendri veiksniai susiję vienas su kitu bendru veiksmingumu. Jeigu trūksta vienos dalies, arba ji yra atskirta, arba ji neteisingos formos, arba neteisingas kiekis, tuomet visa medžiagų apykaitos eigos grandinė negali ir nevyks normaliai. Tiktai gamta gali aprūpinti mus natūraliai-esančiais vitaminais, kurie yra randami tikrame, sveikame organiniame maiste. Didžiojoje daugumoje vitaminų produktų parduodamų maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse ar masinės rinkodaros mažmeninėse parduotuvėse, yra sintetinių ingredientų, ir, deja, kartu juose yra būdingų trūkumų ir nemalonių pasekmių. Ko mūsų organizmai reikalauja, tai papildų gaminių išskirtinai sukurtų iš natūraliai-esančių maistinių medžiagų, vietoj nuodingų, labaratorijose susintetintų junginių. Šiuo metu tiktai keletas sąmoningų kompanijų gamina papildus iš natūraliai-esančių sudedamųjų dalių. Šios kompanijos turėtų būti gerai įvertintos ir remiamos dėl to, kad siūlo vartotojams natūralius, sveikatą-skatinančius gaminius. Mes esame dėkingi „Naturally Ocurring Standards Group“ (NOSG), „Amsar Pvt. Ltd“., „Treadcorp Ltd“., „Hipokrato Sveikatos Institutui“, „Healthful Communications“ Inc., „Organic Consumer‘s Association ir kitiems dėl jų pastangų įsteigiant „Natūraliai-Esantys“ kaip ypatingą kokybės matą. Šis matas turėtų būti taikomas visiems tikriems, natūraliems vitaminams, visam maistui, gėrimams, nutraceutucal (dviejų žodžių junginys – „Maitinimasis“ (Nutrition) ir „Farmacija“ (Pharmaceutical)), ir kosmetikos pramonei, jų sudedamosioms dalims ir medžiagoms. Pasiūlyto „Natūraliai Esantis Standartas“ (NOS) pasirinkimo gairės, įves skaidrumo visiems natūralių gaminių tiekėjams ir vartotojams. NOS yra svarbus žingsnis ir priežiūros gairė, kurios trūko ant informacinio gaminio etiketės bei literatūros nuo pat pakuojamo maisto pardavimų pradžios. NOS ženklas ant produktų padės pašalinti nesusipratimus tarp tikrai natūralių ir mažiau natūralių gaminių sudedamųjų dalių. Mums reikia daugiau natūraliai-esančių vitaminų papildų, kad atsvertų sintetinių vitaminų papildų masę, užtvindžiusią mūsų pasaulio rinkas. Vartotojai turėtų reikalauti daugiau natūraliai-esančių papildų gamybos kreipdamiesi su prašymais į natūralaus maisto pramones, kad jos paremtų NOS kryptis, kurios užtikrintų, jog visuomenei yra tiekiami sveikatą skatinantys gaminiai. Tai pažymėtų judėjimo pradžią, siekiant pašalinti sintetinius papildus iš mūsų sveiko maisto ir papildų. Natūralaus maisto pramonė yra paskutinė vieta, kurioje sintetika turėtų būti leidžiama. Deja, dėl neišmanymo ir ekonominės inercijos, netgi natūralaus maisto pramonė ligi šiol toleravo žalingų sintetinių papildų buvimą. Tikrosios maistingosios medžiagos visuomet yra natūraliai-esančios, pagamintos tiktai gamtos, ir niekada, niekada dirbtiniu, cheminiu būdu. Primygtinai reikalaujant, jog žymėjimas „natūraliai-esantis“ būtų dedamas tiktai ant natūraliai-esančių vitaminų ir maistingų medžiagų papildų etikečių, leistų vartotojui vienam kartui ir visam laikui atskirti, kas yra tikrasis vitaminų papildas, o kas ne. Dėl daugiau informacijos apie NOS gaires ir įstatymų leidimų pasiūlymus apsilankykite puslapyje www.nosg.org. PIRMA DALIS – VITAMINŲ PASLAPTYS IR MITAI PIRMAS SKYRIUS Maisto papildai – ar yra kokia nauda iš jų? Kad atsakytume į šį klausimą, mums reikia sugrįžti prie mūsų šaknų – mūsų dirvožemio Dirvožemio išeikvojimas – obuolys jau ne toks, koks buvo ankščiau Kodėl ne? Trūkstami vitaminai ir mikroelementai Kas tai yra vitaminai? Trumpas apibrėžimas Riebaluose tirpstantys vitaminai prieš tirpstančius vandenyje Skirtumas tarp vitaminų ir vitaminų gyvybingumo Skirtumas tarp natūralių ir sintetinių Kiekvienais metais, vien tik Šiaurės Amerikoje žmonės išleidžia daugiau nei 20 MILIJARDŲ $ vitaminams, mineralams ir kitiems dietiniams papildams, manant, jog šie gaminiai jiems duoda naudos. Ar tikrai? Kokia yra tikra tiesa apie vitaminus? Jeigu mes maitintumėmės subalansuotai ar ir tuomet mums reikėtų maisto papildų? Kad atsakytume į šį klausimą, turime grįžti prie mūsų šaknų – mūsų dirvožemio. Organizmas yra nepajėgus pagaminti daugumos vitaminų pats, dėl to jie turi būti gaunami iš maisto šaltinių. 20 amžiaus pradžioje, mūsų senelių laikais, dirvožemyje buvo gausu maistingų medžiagų, jame išaugdavo sveiki, energingi grūdai, pasižymėje vitaminų gausa. Šiandien, dėl šiuolaikiško ūkininkavimo gamybos taikymo mūsų dirvožemis yra, deja, persunktas pramonės taršos, pesticidų ir cheminių trąšų, kurios ne tik, kad teršia dirvožemį, bet ir aktyviai padidina dirvožemio eroziją. Dėl prastos dirvožemio kokybės ir maisto medžiagų mūsų maistas turi tiktai dalelę maisto medžiagų vertės, lyginant su ta, kokia buvo prieš 70-100 metų. Užterštas oras ir užterštos vandens sistemos išeikvoja mūsų kūnuose esančias maisto medžiagų atsargas, tokias kaip antioksidantai, įskaitant vitaminus ir mineralus, kurie yra būtini saugant mūsų sveikatą. Pridėkite dar šiuolaikinio gyvenimo stresą, ir mes, kaip gyventojai, esame palikti su nuolat-silpstančia genetine ir imunine sistema. Todėl, vitaminai ir maistinių medžiagų papildai yra svarbesni dabar nei anksčiau. Mūsų dirvožemių mineralų ir maisto produktų išeikvojimas nėra naujiena. JAV valdžia leisdavo oficialius įspėjimus nuo 1936-ų metų. JAV Senato, 1936-ų metų 74-tojo Kongreso, antrojo posėdžio metu pateiktame dokumente #264 išdėstyta štai kas: „Daugelis iš mūsų šiandien kenčia nuo tam tikrų pavojingų dietos trūkumų, kurie negali būti išgydomi, iki tol, kol išsekinti dirvožemiai, iš kurių yra tiekiamas visas mūsų maistas, bus sugrąžintas į tinkamą mineralų pusiausvyrą. Vaisiai, daržovės ir grūdai, kurie yra auginami milijonuose akrų žemės, jau nebeturi pakankamai tam tikrų būtinų mineralų, mes marinami badu, nesvarbu kiek daug šių maisto produktų mes valgytume. Svarbiausi autoritetai teigia, kad 99% visų Amerikos žmonių trūksta šių mineralų. Ir, kad žymus bet kurio būtino mineralo faktiškai pasireiškia liga. Bet koks pusiausvyros sutrikdymas ar bet kurio, vieno ar kito elemento žymus trūkumas, kad ir mikroskopinis, sukelia problemas, dėl ko mes susergame, kenčiame ir trumpėja mūsų gyvenimai. Trūkstant vitaminų, organizmas gali pasinaudoti mineralais, bet trūkstant mineralų, vitaminai yra visiškai beverčiai.“ Šis pranešimas buvo pateiktas daugiau nei prieš 70 metų. Tik įsivaizduokite, kaip jis būtų skaitomas šiandieną. Deja, mūsų laukia didžiulis darbą priešaky, kad atstatytume mūsų dirvožemio kokybę – netgi organiniuose ūkiuose – ir sugrąžintume maistines medžiagas, kurios buvo PERDUOTOS iš mūsų maisto. Neatidėliotinai skubu, jog mes sugrąžintume tinkamą organinio ūkininkavimo metodą kaip pirminį metodą, taip pat sėjomainą, dėl ko pagerintume mūsų dirvožemio kokybę, tarp kitų privalumų. Užtruko kelis dešimtmečius sunaikinti mūsų dirvožemius, ir prireiks laiko atgaivinti juos ir sugrąžinti į sveiką būklę vėl. Tai galime ir privalome padaryti dėl savęs pačių, mūsų vaikų ir ateities kartų. Kaip pasaulio piliečiai, mes galime pertvarkyti savo dirbamąją žemę. Vienas labai paprastas būdas tai padaryti – perkant organinį maistą ir remiant organinę žemdirbystę. Tuo metu, garantuojant pakankamą mitybą, papildant mūsų maistą su natūraliai-esančiais, nesintetiniais vitaminais ir maistingomis medžiagomis iš organinių ūkių, kurie susitelkia ties dirvožemio išsaugojimu. VITAMINAI GYVYBINGUMUI Kas tai yra – vitaminai? Vitaminai yra organiniai mikroelementai, būtini normaliai žmogaus medžiagų apykaitai. Skirtingai nei riebalai, angliavandeniai ir kai kurie baltymai, vitaminai nėra asimiliuojami, kad aprūpintų energija. Dauguma jų nėra organizmo pagaminami, bet yra randami smulkiais kiekiais natūraliuose maisto produktuose. Kiekvienas iš šių natūraliai-esančių organinių vitaminų junginių atlieka tam tikrą gyvybiškai svarbią veiką ir jie yra reikalingi kūnui, ligų užkirtimui ir gerai sveikatai. Žinomi vitaminai yra dalinami į keturis, riebaluose tirpstančius tipus (A,D,E ir K) ir į devynis tirpstančius vandenyje (aštuoni B vitaminai ir vitaminas C). Riebaluose tirpstantys vitaminai gali būti kaupiami kūne ir jų nereikia vartoti kasdien. Vandeny tirpstantys vitaminai yra lengvai pašalinami ir gali būti vartojami dideliais kiekiais nebijant apsinuodyti. Vitaminas C ir aštuoni B grupės vitaminai (išskyrus vitaminą B-12 ir Folatą (B-9)), yra vandenyje tirpstantys. Jie negali būti kaupiami organizme, dėl to turi būti vartojami dažnai, siekiant palaikyti tinkamą sveikatą. Pradžioje, kaip nusistovėjusi tvarka, vitaminams buvo suteikiamos raidės, atitinkančios chemiškai apibrėžtus pavadinimus. Nedaugelis žmonių žino apie vitamino E formą, d-alpha tocopheryl succinate, bet dauguma žmonių žino, kas tai yra „vitaminas E“ ir kam jis gali būti naudojamas. Kai kuriems maistiniams faktoriams iš pradžių buvo suteikti „B“ pavadinimai, bet paaiškėjo, jog jie neveikia kaip vitaminai. Dėl to jūs nesate girdėję apie vitaminus B-4, 7, 8, 10 ir 11, kurie galiausiai buvo atmesti kaip kaip nesantys vitaminų faktoriai. Mes žinome, kad vitaminai apsaugo nuo ligų ir skatina sveikatą, bet ką mes žinome apie vitaminų, kuriuos nuryjame, kokybę? Šimtai milijonų žmonių kasdien vartoja vitaminus ir/arba žolelių papildus. Daugiau nei 70 metų mes vartojome sintetinius vitaminus mūsų papilduose ir mūsų sustiprintame maiste, tikint, kad mūsų sveikata yra apsaugoma ir pagerinama. Bet ar iš tikrųjų? Pažvelkime į tiesą apie vitaminų papildus ir maisto stiprinimą. Šiuo metu yra dvi kategorijos vitaminų šeimoje ir maistiniuose produktuose, su sužymėtu potencialu – sintetiniai ir natūraliai-esantys. Reklama Beveik visi vitaminų papildai esantys šiandieną, daugiau nei 95% papuola į sintetinių vitaminų kategoriją. Kai kurie yra sudaryti 100% vien tik iš susintetintų vitaminų, kai kurie yra formulių deriniai sudarantys vieną ar daugiau natūraliai-esančių vitaminų sudedamųjų dalių, sujungti su sintetiniais vitaminais. Natūraliai-esantys vitaminų papildai susideda tiktai iš natūraliai-esančių maisto ir botanikos. Juose nėra jokių sintetinių vitaminų. Šiuo metu yra keletas gamintojų, kurie gamina tokio tipo papildus. Sintetinių vitaminų papildai supakuoti kaip tabletės, kapsulės, želė kapsulės ar milteliai, sudaro dauguma vitaminų gaminių, randamų natūralaus maisto parduotuvėse, maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse ir didelių mažmeninių prekių tinkluose. Šioje kategorijoje yra tam tikri tipai ir skirtumai. Pirmas tipas: kai kuriuose vitaminų papildų gaminiuose, natūralus pagrindas yra naudojamas ir tuomet sintetiniai vitaminai ar maisto medžiagos yra pridedamos prie natūralaus pagrindo. Natūralaus pagrindo pavyzdys galėtų būti Malpigija- barbadosinė vyšnia arba Erškėtuogė ir netgi botanikos mišinys kaip natūralus pagrindas su pridėtais sintetiniais vitaminais ir maistinėmis medžiagomis. Dauguma vitamino C gaminių, kurie, kaip teigiama, yra iš Malpigijos ar kokio kito vaisiaus, ar maisto, įprastai yra su sintetine ASKORBO RŪGŠTIMI ar askorbatais. Daugeliui sudėtinių vitaminų gaminių yra naudojamas natūralus pagrindas su sudėtiniais sintetiniais vitaminais, kad būtų gauta pažymėta potencija. Antras tipas: Kai kurie papildai yra gaunami iš ypatingai „auginamų“ medžiagų (nurodoma kaip „ maisto šaltinis“ arba „pilno maisto“ šaltinis), tokių kaip mielės ar dumbliai. Šie gaminiai, tipiškai sujungia mieles ar dumblius ir sukuria kitus „mišinius“ kaip pagrindą, į kurį sintetiniai vitaminai yra pridedami. Gamintojai vadina šiuos papildus „natūraliais“ kadangi jie yra išvesti iš mielių ar dumblių – natūralios botanikos. Tačiau jie nėra natūralūs, kadangi sintetiniai vitaminai ar maistingos medžiagos buvo pridėtos prie gaminio. Tas labai dažnai neminima ant gaminio etiketės ir, tai yra „nuslėpta“ nuo vartotojų, iš kurių dauguma skaito etiketes, jog būtų tikri dėl mitybos aukščiausios kokybės. Kaip bebūtų liūdna, jie tampa klaidinimo ir nesąžiningo etikečių informacijos žymėjimo aukomis. Šio, kultivuojamo pagrindo gamintojas, turintis sintetines maistines medžiagas, tiekia šias žaliavines medžiagas savo ir kitų priedų įmonėms. Tuomet jie naudoja neapdorotą medžiagą, kad pagamintų ir prekiautų savo vitaminais SU skirtingais gaminių pavadinimais. Faktas, jog ši neapdorota medžiaga turi kultivuotą, taip vadinamą „natūralų“ pagrindą, įgalina vitaminų gamintojus tvirtinti ant savo etikečių, jog vitaminai yra išgauti iš „natūralių šaltinių“ ir turi savyje sąraše nurodytas potencijas iš maisto šaltinio, nurodant į patį pagrindą. Bet, kaip jus dabar matote, tai yra apgaulinga praktika, kuri klaidina vartotojus verčiant juos tikėti, kad jie turi natūralų papildą. Dauguma vitaminų kompanijų varžosi dėl vartotojų su identiškais sintetiniais vitaminų gaminiais, pagamintais iš junginių, pagamintų tų pačių kelių gamintojų. Vitaminų kompanijos skirsto savo gaminius skirtingais pavadinimais su prašmatniomis etiketėmis, kiekviena iš jų teigdama apie „aukštą potencialą“. Tačiau kuo didesnis yra sintetinio vitamino ar maistinės medžiagos stiprumas, tuo didesnė tikimybė pasirodyti į vaistams panašų, nuodingą poveikį, kurio stresinis poveikis organizmui iš tiesų gali sukelti ligą. Dauguma vitaminų kompanijų sąmoningai klaidina vartotoją pasinaudodamos spragomis įstatyme dėl etikečių. Tiesa yra ta, jog vitamino pajėgumai daugumoje papildų yra išgauti iš sintetinių formų. Vartotojai yra kvailinami su teiginiais ant vitaminų etikečių ir tikinami, jog vitaminų ir maistinių medžiagų pajėgumai yra išgauti iš natūralių šaltinių. Jūs galite išvengti šių spąstų atidžiai nagrinėdami etiketę. Ieškokite žodžių junginio natūraliai-esantis. Jei etiketėje nėra nurodyta „natūraliai esantis“ jeigu įvardina maisto šaltinio pajėgumą, reikėtų suprasti, jog papildas gali turėti sintetinius vitaminus ir sintetines maistines medžiagas. Prašau aplankykite mūsų tinklalapyje www.NOSG,org dėl bendrovių sąrašo, kurios vadovaujasi NOSG žymėjimo nuostatomis, kad suprastumėt kokiu būdu jūs galite padėti išvengti apgaulės ir dalyvauti šiame įdomiame, sąmoningumo pokytyje, kuris apima privalomumą pateikti etiketėje tiesą. Antra vitaminų papildų kategorija yra išgauta iš natūraliai-esančių pilno-spektro maisto ir botanikos šaltinių. Šie yra tikrai natūralių vitaminų pajėgumo papildų gaminiai ir gali būti atpažįstami pagal pavadinimą „natūraliai esantis“ arba Naturally Occurring Standard (NOS). Nors vitaminai iš natūraliai-esančių šaltinių yra palyginus mažesnio pajėgumo, faktiškai jie yra daug labiau veiksmingesni būdami mažesnio pajėgumo, nei sintetiniai vitaminai dėl visai paprastos priežasties, – organizmas gali lengvai įsisavinti jų maistines medžiagas, ir gali tai padaryti be jokių nuodingų, sintetinių vitaminų šalutinio poveikio. Per pastaruosius du dešimtmečius Hipokrato sveikatos institute matėme neigiamą sintetinių papildų poveikį, peržiūrėdami dešimtis tūkstančių kraujo mėginių, padedant didelio galingumo mikroskopui. Mes žinome, jog organizmas suvokia sintetinį papildą taip, lyg priimtų bet kokį kitą svetimą chemikalą, kaip įsibrovėlį ir kaip grėsmę savo išgyvenimui. Tokiu būdu jis atsako išleisdamas imuniteto saugančias ląsteles, tokias kaip leukocitus (baltieji kraujo kūneliai) kovai su priešu išsaugant imuninę sistemą. Deja, šis papildomas aktyvumas atitraukia šias ląsteles nuo jų svarbiausio vaidmens eliminuojant mutavusias ląsteles. Dėl tos priežasties, kai įvedamas didžiulis kiekis cheminių įsibrovėlių, tokių kaip sintetiniai vitaminų papildai, tuomet lieka mažiau imuniteto sargybinių ląstelių, kurios kovoja su daug žalingesnių ląstelių aktyvumu, ko pasekoje padidėja tikimybė išsivystyti ligai. Kaip natūralūs vitaminai iš maisto yra veiksmingesni už sintetinius vitaminus, taip pat yra natūralių vitaminų papildų iš pilno-maisto šaltinių. Mažo pajėgumo vitaminai iš viso spektro, natūraliai-esančio vitamino šaltinio, sukurs veiksmingą maistinių medžiagų veiklumą, tuo darant teigiamą poveikį imuninei funkcijai. SKIRTUMAI MOLEKULIAME LYGMENYJE Vitaminai yra biologiniai kompleksai. Jie vaizduoja daugiapakopes biochemines sąveikas, kurių naudingi veiksmai priklauso nuo daugelio kintamųjų biologinėje teritorijoj. Teisingas vitaminų aktyvumas gali pasireikšti tik tuomet, kai yra visi vitaminų komplekso bendri veiksniai ir sudedamosios dalys, ir veikia kartu sąveikaudami. Vitaminai negali būti atskiriami nuo jų kompleksų ir vis dar atlikti savo ypatingąsias funkcijas ląstelėse. Kuomet atskirti į dirbtines chemines, prekybines formas, šios išgrynintos, atskirtos, kristalinės sintetikos veikia kaip nuodingi vaistai organizme ir stato į pavojų imuninę sistemą, kuri galiausiai priveda prie negalavimo ir ligos. Jie jau nebėra vitaminai ir juos vadinti tokiais yra netikslu. Vitaminas yra: „darbo eiga kurią sudaro maistingosios medžiagos, enzimai, koenzimai, antioksidantai ir mikroelementų aktivatoriai.“ – Dr. Royal Lee Reklama Theron Randolph, MD parašė 4 knygas ir daugiau nei 300 medicininių straipsnių, ir buvo vedantysis tyrėjas maisto ir cheminių alergijų srityje, taip pat bendros prevencinės priežiūros klausimais. Dr. Randolph kartu įkūrė American Academy of Environmental Medicine 1965-ais metais. Apsvarstykite, kaip jis išskyrė natūralių ir sintetinių maistinių medžiagų skirtumą: „ Sintetiškai išvesta medžiaga gali sukelti reakciją, chemiškai jautriam asmeniui, tuomet, kai ta pati medžiaga iš natūralios kilmės – toleruojama, nepaisant to, jog abi medžiagos turi identiškas chemines struktūras. Tai rodo ilgalaikis sintetinių vitaminų klinikinių reakcijų dažnis– ypatingai vitamino B1 ir [vitamino] C, kai tie [patys] natūraliai-esantys vitaminai yra toleruojami.“ Tam tikri tyrimai apie natūralius ir sintetinius vitaminus parodė, jog sintetiniai vitaminai yra 50-70% mažiau biologiškai veiklūs nei natūralūs vitaminai. Sintetiniai vitaminai iš tiesų yra tik natūraliai esančių dekstro ir levo formų susintetintų vitaminų (žinomų kaip „dešinės“ ir „kairiosios“ molekulės) fragmentai, sudarantys vienas kito geometrinius veidrodinius atvaizdus. Tai gali pasirodyti keista, bet maistinių medžiagų junginių geometrija yra labai svarbi maistiniu medžiagų bionaudingumui. Kūnas naudoja tiktais dextro- formas. Sintetinių vitaminų junginiai turi tik mažą dalį teisingos geometrijos (dextro-formos) natūraliai-esančių vitaminų, kurie yra maiste ir botanikose. Taigi, ar gali susintetinta, atskirta vitamino dalelė, sukurta laboratorijoje būti vadinama tikru vitaminu? Ar ji gali aprūpinti jus maistingomis medžiagomis, kaip tą gali natūraliai-esantys, pilno-maisto papildai? Atsakymas yra garsus ir nepaneigiamas NE! Visą praėjusį amžių mes buvom programuojami tikėti, jog sintetiniai chemikalai yra geresni už natūralius maisto-šaltinius, maistines medžiagas, – todėl tai yra priimtinas pakaitalas. Ši klaidinanti sąvoka yra plačiai transliuojama pagrindinai verslo interesais, kurie skatina šį klaidingą įsitikinimą per šiuolaikiškas rinkodaros programas, kad parduotų ir pasipelnytų iš prastesnių „maisto ir maistinių medžiagų“ papildų. Šiuo metu su šiais sintetiniais vitaminais susijusios problemos yra lygiagrečios bendrosioms farmacinių vaistų problemoms ir „modernios“ alopatinės medicinos raidai. Vakarų kultūrose, mes apleidome savo tradicinės medicinos istoriją – mediciną, kuri buvo praktikuojama sėkmingai tūkstančius metų – ir beveik kategoriškai pakeitėme ją naujomis technologijomis. Dabar kenčiame nuo jų padarinių. Nors chemija mus aprūpino privilegijomis, tačiau, kai kalbame apie maistą ir mitybą, geresnis gyvenimas chemijos dėka – klaidinga mintis. Dabar mes esame viduryje cheminės „puotos“, žalingos ir teršiančios cheminiais konservantais, pagalbinėmis medžiagomis, dažikliais, kvapniosiomis medžiagomis, priemaišomis ir kitais gyvybei bei sveikatai gręsiančiais chemikalais. Prieš šimtmetį, kai atradome būdus, kaip chemiškai sintetinti įvairius, natūralių junginių izoliatus, tapo madingos sintetinės maistinės medžiagos. Daugybė problemų, kurias turime šiandien, buvo plėtojamos prieš daugelį metų, kai mes įtraukėme cheminę paradigmą ir atmetėme mūsų laiko patvirtintą, tradicinės medicinos praktiką. Dabar yra būtina, kad mes sugrįžtume prie mūsų tradicinių vertybių ir gyvenimo būdo, kol pavojingi neatitikimai, kuriuos mes sukūrėme, nesunaikino mūsų pačių. VITAMINO GYVYBINGUMAS IR BIONAUDINGUMAS Kodėl tik Gamta gali sukurti tikrą vitaminą? Skirtumas tarp vitaminų ištrauktų iš maisto ir tų, pagamintų cheminiu procesu – yra didžiulis, ir skirtumai yra kritiškai svarbūs. Laboratorijoje gaminami vitaminai atkeliauja iki mūsų be natūraliai esančių veiksnių ir mikroelementų, užtikrinančių vitaminų bionaudingumą. Jei organizmas gali lengvai virškinti ir įsisavinti maistines medžiagas iš maisto, tuomet yra sakoma, kad tai yra bionaudingumas. Tiriant natūralius ir sintetinius vitaminus, buvo atskleista, jog sintetiniai vitaminai yra mažiau biologiškai gyvybingi ir bionaudingi nei natūralūs vitaminai. Kadangi mūsų kūnai dažnai nepasisavina nei 50% vitaminų ir mineralų, kuriuos vartojame, todėl suvirškinti gaminį, kuris yra jau mažiau gyvybingesnis, negu jo natūralus analogas, palieka labai mažai pradinio potencialo, kurį galima panaudoti. Skamba kaip paprastas sakinys: tu esi tai, ką tu suvirškini, ar tiksliau, KĄ TU ĮSISAVINI. Žmonių virškinimo sistema yra sudėtinga, panaši į beždžionių, besiganančių gyvūnų ir kitų žolėdžių. Suaugusio žmogaus virškinimo trakto ilgis yra apie 11 metrų, jis ilgas ir painus. Vis dėlto, jis susispaudžia į mažą erdvę mūsų pilvo ertmėje. Dauguma iš mūsų mano, jog mes turime gerą ir tinkamą virškinimą ir medžiagų įsisavinimo sistemą, ir tiki tuo, jog mūsų organizmai gali išgauti maistines medžiagas iš visko, nesvarbu ką valgome. Taip manyti klaidinga, todėl mums svarbu valgyti sveiką ir maistingą maistą ir išlaikyti aukštam lygmenyje gerą žarnyno florą ir kitas gyvąsias bakterijas, kurios visiškai suskaido mūsų maistą, kad mūsų maistinės medžiagos galėtų būtų įsisavintos. Be to, žmogaus biologija niekada nepajėgė „virškinti“ sintetinių cheminių medžiagų. Nors mes galime savo noru ar nevalingai nuryti sintetinių cheminių medžiagų, mūsų virškinimo sistema staiga nepasikeistų ir neatpažintų jų kaip maisto ar maistingų medžiagų. Visos sintetinės maistinės medžiagos pasaulyje yra bevertės ir netgi potencialiai pavojingos, jei jos nėra suvirškinamos. Geriausias būdas pagerinti maistinių medžiagų virškinimo įsisavinimą yra, – valgyti maistinių medžiagų praturtintą, gyvą maistą, ir vartoti natūraliai-esančių vitaminų ir mineralų papildus. Tu esi tai, ką tu suvirškini, taip pat reiškia, jog, jei tavo virškinimas yra silpnas, tuomet tu įsisavini mažiau maistinių medžiagų iš savo maisto nei reikėtų, dėl ko tai gali privesti link nutukimo ir kitų pusiausvyros sutrikimų. Kai yra mėgaujamasi kokybišku maistu, jūsų kūno sveikata ir visos organizmo sistemos yra sustiprinamos. Tyrimas su poliarizuota šviesa parodo bionaudingumo skirtumus tarp sintetinių ir natūralių vitaminų. Eksperimentas apima natūralaus vitamino ir jo chemiškai identiško sintetinio analogo pavyzdžio paėmimą, praleidžiant poliarizuotos šviesos spindulį pro kiekvieną. Spindulio srautas einantis per natūralų vitaminą visada linksta į dešinę, dėl molekulinio sukimosi krypties. Kuomet yra leidžiama per sintetinį vitaminą, spindulio srautas skyla pusiau. Pusė šviesos spindulio linksta į dešinę, o kita pusė linksta į kairę. Molekulinio susisukimo kryptis daro pusę sintetinio vitamino nebeįmanomo panaudoti, todėl sintetiniuose, atskirtuose vitaminuose yra tik 50% biologinio aktyvumo arba net dar mažiau. Jiems trūksta faktorių, randamų pilno-spektro tikruose vitaminuose ir dar svarbiau, organizmas į juos nežvelgia kaip į tikras maistines medžiagas, kas dėl to duoda priešingus rezultatus sveikatai, nei tikimasi. Netgi tuo atveju, jeigu vartojami vitaminai yra „natūralūs“, tačiau ištraukti iš maisto, jie nebus veiksmingi, jei jie bus ištraukti iš jų pilno-spektro matricos. Vitamino ištraukimas iš viso-spektro matricos, pašalina būtinus bendrus veiksnius, kurie padeda palaikyti maistinės medžiagos veikimą. Kuomet yra ištraukiamas ir atskiriamas Vitaminas C (askorbo rūgštis) iš apelsino, tuomet taip pat yra pašalinami bioflavanoidai, kurie yra būtini Vitaminui C, pilnai vitamino veiklai. Geriau naudoti viso-spektro, viso apelsino koncentratą nei ištraukti askorbo rūgštį ar kitas, atskirtas Vitamino C daleles, ar vartoti tuos faktorius atskirai. Kad sudėtinga matrica, tokia kaip vitaminas C, būtų veiksminga, ji turi būti naudojama tokia, kokią ją sukūrė gamta. Visuomet naudokite viso-spektro maisto šaltinio Vitamino C papildą ir kitus papildus, kad užsitikrintumėt, kad visi natūraliai-esantys maistinių medžiagų faktoriai yra naudingi jūsų kūnui. Visame pasaulyje nėra oficialaus, valstybės reguliuojamo apibrėžimo terminui „natūralus“ naudojimui natūralių gaminių pramonėje. JAV, Food & Drug Administration (FDA) nurodo natūralią sudedamąją dalį kaip „sudedamosios dalys ištrauktos tiesiai iš augalų ar gyvūnų gaminių, o ne sintetiniu būdu.“ Nors yra teisinga nustatyti teisinį apibrėžimą natūraliam, problema tame, jog FDA vitaminų standartų sistema nėra paremta gamta. Ši sistema, žinoma kaip Rekomenduojama Dienos Norma (RDN) arba kaip dabar yra atnaujinta į „Dienos norma“ (DN) ir Rekomenduojama Paros Dozė (RPD), yra susijusi su vitaminų kiekiu, kurio kasdien mums reikia palaikyti sveikatai, ir yra pagrįsta prielaidine sintetinių papildų maistine medžiagų verte. RDN, DN ar kiti „standartai“, kurie yra bendrai pripažinti daugumos agentūrų ir įstaigų, iš pradžių buvo nustatyti atliekant bandymus su gyvūnais naudojant sintetinius vitaminus-papildus, kuriuos mes jau nustatėm kaip nevirškinamus ir, kuriems labai trūksta maistinės vertės. Yra pasiūlymas naujam vitaminų ir maistinių medžiagų standartui, pavadinimu: „Naturally Occuring Standard“ arba „NOS“. Šis standartas, kuris visiškai pakeis papildų pramonę, yra susijęs su natūraliai-esančių vitaminų patikrinamais kiekiais, mineralų ar kitų maistinių medžiagų randamų natūraliame maiste arba botanikuose. Tai mūsų stipri pozicija – visuomenės sveikatos naudai -, jog NOS turėtų būti maisto pramonės pritaikytas kaip vartotojo standartas visiems maisto papildams ar sustiprintam maistui. NOS ženklas, atspausdintas ant maisto papildų ar maisto gaminių etikečių, užtikrins kad gaminyje yra tiktai natūraliai-esanti, pilno maisto medžiaga, suteikiant vartotojams galimybę pasirinkti sveikiausią pasirinkimą sau ir savo šeimai. Norint sužinoti daugiau apie NOS standartus, tuomet apsilankykite internetiniame puslapyje www.nosg.org. Originalų straipsnio tekstą galima rasti paspaudus žemiau esančia nuorodą: https://www.organicconsumers.org/…/nutri-con-truth-about-vi… Pagal: Brian Clement, Ph. D., N.M.D. Iš anglų kalbos vertė Artūras Bartašius Straipsnyje naudoti šaltiniai: • Vinson J.A., „Comparative Bioavailability of Synthetic and Natural Vitamin C in Guinea Pigs“, Nutrition Reports International, 1983, 27, 4, 875-880. (The bio availability of the natural Vitamin C was significantly greater than that of the synthetic Ascorbic Acid.) • Vinson J.A., „Bioavailability of Vitamin C“, 1991. (Citrus extract was 1210% more bioavailable than USP (United States Pharmacopoeia) Ascorbic Acid.) • „What Is a Vitamin?“ Applied Trophology, Aug 1956 • Life Enthusiast Co-op, 2006, Article by Tim O’Shea • FDA Consumer Information & Publication No. ((FDA) 95-5012)

Gydytojo Vytauto Stonkaus pasisakymai

Gydytojo Vytauto Stonkaus pasisakymai

Didžiausia pasaulyje medicinos verslo afera - tai paskleista hipotezė, jog AIDS yra užkrečiama liga, kuria gali susirgti kiekvienas žemės gyventojas...tačiau AIDS nėra visų žmonių liga - tai tipiška liga, kurią lemia tam tikras gyvenimo būdas ir, kurios pasekmes - jau daug metų - milžiniškomis lėšomis apmokame iš valstybių biudžetų.Daugelis pastebi, kad medicina vis labiau išsigimsta...
Medicinos paskirtis yra padėti žmogui, tačiau dabartiniais laikais šią medicinos prigimtį vis labiau užgožia naudos ir didesnio pelno siekis - ypač tai pasakytina apie farmacijos verslą, nes kuo daugiau sergančių žmonių, tuo daugiau parduodama vaistų...Labiausiai šis verslas klesti kompensuojamų vaistų srityje, kur dėl sunkiai kontroliuojamų siaurų farmacininkų interesų, Lietuva išmeta milijonus eurų menkai reikalingiems ar net žalingiems vaistams.
Kai 2001 metais beveik 2 tūkstančiai prancūzų mirė dėl vaisto nuo diabeto, Prancūzijos prezidento pavedimu, žymūs medikai atliko tyrimą ir nustatė, kad 50% Prancūzijoje naudojamų vaistų yra beverčiai, penktadalis – prastai toleruojami, o 5% turi stiprų žalingą poveikį. Jų išvada buvo tokia, kad farmacijos pramonė yra pati pelningiausia ir ciniškiausia iš visų pramonių ir Prancūzija galėtų sutaupyti milijardus eurų kasmet, jeigu atsisakytų kompensacijų didelei daliai beverčių vaistų.
Yra toks senovės romėnų posakis – kažin ar įmanoma pastatyti tokią tvorą, kuri sulaikytų auksu apkrautą asilą. Vienintelė kovos su tokia korupcija priemonė – visuomenės švietimas, nes žmonės turi žinoti tiesą apie ligas, kuriomis serga ir apie vaistus, kuriais gydosi. Lietuvoje medicina yra tokia pat korumpuota, tačiau aukščiausiu lygiu apie tai bijoma kalbėti.
Vakarų pasaulyje visus svarbiausius postus sveikatos apsaugos srityje užima asmenys, ginantys farmacijos pramonės interesus, o jiems gerai talkina šalių politikai, vyriausybių nariai ir masinės žiniasklaidos priemonės. Žymiausi pasaulio mokslininkai, pasisakantys prieš farmacijos interesus, yra ignoruojami, jų moksliniai darbai atmetami, jie atleidžiami iš darbų...
1991 metais Prancūzijos sveikatos apsaugo ministras Bruno Duru pareikalavo atleisti iš pareigų nacionalinės farmakologijos akademijos prezidentą prof. Albertą Džermaną, nes pastarasis teigė, kad AIDS nėra infekcinė liga ir atsiranda dėl asocialaus gyvenimo būdo. Na, o Prancūzijos vyriausybė tuo metu jau buvo paskyrusi dideles lėšas vakcinai nuo ŽIV sukurti...lygtis išsisprendžia tarsi savaime.
Aktyviai tyrinėti AIDS problemą pradėta nuo 1981 metų - tuomet Pasaulio sveikatos organizacijos ( PSO ) nuomone, AIDS buvo įvardinama kitų susirgimų, prasto gyvenimo būdo, streso ir kitokių kenksmingų veiksnių pasekmė. Tik 1991 metais JAV virusologas Robertas Gallo ir Pastero instituto Paryžiuje mokslininkas Lukas Montanje paskelbė, kad jie surado naują retrovirusą, kuris galimai yra AIDS atsiradimo priežastis. Vėliau žodis galimai išnyko ir retroviruso ( pamąstyti verta, ką reiškia žodis retro ) antis paplito po pasaulį, keldama visiems siaubą.Lotyniškai žodis virus reiškia nuodas - viskas tarsi paprasta.
Pasaulio mastu - taip pat ir Lietuvoje - viena didžiausių aferų vyksta ŽIV ir AIDS srityje... ŽIV viruso gydymui metamos milžiniškos lėšos ir dabar yra apskaičiuota, kad Amerikoje ŽIV viruso tyrimams ir gydymams išleista daugiau nei kosminiams skrydžiams į mėnulį, o ŽIV problemai spręsti pasauliniu mastu yra skiriama 7 kartus daugiau lėšų nei vėžio, širdies ir išsėtinės sklerozės ligų tyrimams ir gydymams kartu sudėjus.
Jau tris dešimtmečius vadinamą ŽIV virusą visame pasaulyje tiria daugybė mokslininkų ir iki šiol nėra jokio įrodymo, kad būtent retrovirusas sukelia AIDS ligą. Netgi pats ŽIV viruso atradėjas – prof.L. Motanje - vėliau pakeitė savo pirminį požiūrį ir viešai pareiškė, kad ŽIV virusas nėra pirminė AIDS priežastis, kad AIDS liga gali išsivystyti ir be ŽIV viruso, kad po AIDS pavadinimu slepiasi ištisa grupė įvairių ligų...
Perto grupė, sudaryta iš aukščiausio lygio Australijos ir JAV medikų bei mokslininkų, apibendrino per 30 metų laikotarpį skelbtus 25 tūkstančius mokslinių straipsnių ir pranešimų apie ŽIV bei AIDS ir 2011 metais paskelbė vienareikšmę išvadą - nėra jokių įrodymų, kad egzistuoja toks vienintelis retrovirusas, kuris sukelia mirtiną AIDS ligą ir, kuris plinta infekciniu būdu ( kai žmogus užsikrečia nuo žmogaus ar perpilant kraują ), todėl prielaida, jog AIDS ligą sukelia ŽIV virusas yra moksliška hipotezė be įrodymo. Perto grupė paskelbė dar vieną skandalingą išvadą, kad daugelis dabar nuo ŽIV viruso naudojamų cheminių vaistų taip nualina organizmo imuninę sistemą, kad dažnai patys ir sukelia AIDS...
Tokias išvadas patvirtina oficialūs faktai - 1993 metais su teigiamu ŽIV testu JAV buvo pusantro milijono gyventojų, o iš jų AIDS susirgo pusė milijono, o štai Afrikoje 1993 metais su teigiamu ŽIV testu buvo 38 milijonai žmonių ir Afrikoje beveik nėra vaistų - AIDS susirgo tik milijonas du šimtai tūkstančių...galima tik įsivaizduoti, kaip veikia vaistai nuo AIDS, jei Amerikoje AIDS plito 10 kartų labiau nei Afrikoje.
Tačiau tokias išvadas oficiali medicina atmeta, o ir pačios išvados yra slepiamos nuo visuomenės.Kodėl?
Mums ir toliau įrodinėjama, kad AIDS plinta infekciniu būdu...kodėl būtent AIDS liga tapo tokia išskirtinė, kodėl jos gydymui metamos tokios lėšos? Atsakymas paprastas - todėl, kad už to slypi milijardai dolerių ir eurų. Praėjusio amžiaus pabaigoje, ŽIV verslo atstovai, sugebėjo pasaulį įtikinti ir išgąsdinti, jog AIDS yra pati pavojingiausia žmonijos liga, nes ja gali susirgti kiekvienas žmogus, kuris tik užsikrės ŽIV virusu.
XX amžiaus paskutinį dešimtmetį paskelbus, kad su teigiamu ŽIV testu JAV rasta pusantro milijono gyventojų, greitai buvo paskleista panika, jog tuoj nuo jų užsikrės šimtas milijonų ir greit tai taps visos žmonijos rykštė, panašiai kaip viduramžiais maras...prisiminti verta ir aiškiaregės Vangos kalbas, apie ištuštėjusį pasaulį nuo baisios ligos. Atseit situacijai suvaldyti, buvo mestos tokios milžiniškos lėšos, tris dešimtmečius tūkstančiai laboratorijų ieško vakcinos nuo ŽIV viruso, tačiau vakcinos iki šiol nėra. O kaip gali būti vakcina, jei nėra vienintelio viruso, nuo kurio susergama AIDS, paprasčiausiai nėra tokio viruso - kaip nėra ir tų AIDS sergančių šimtų milijonų žmonių, apie kuriuos kalbėjo prieš trisdešimt metų.
Įdomiausia, kad yra tūkstančiai žmonių, kurie sirgo AIDS, nors jų ŽIV testas buvo neigiamas...
Kiekvieno žmogaus kūne yra apie 100 retroviruso rūšių ir žmonės dešimtmečiais gyvena be jokių sveikatos problemų.O pagal teoriją - turėtų sirgti ir mirti, kaip vienadieniai drugeliai.
Šiuo metu ŽIV virusą gydo labai brangiais vaistais - vienos pakuotės savikaina yra 5 doleriai, o žmonėms parduodama už 500 dolerių... Lietuvoje vieno žmogaus gydymas, kuris serga ŽIV virusu, kainuoja apie 31 tūkstantį eurų...verta pasidomėti, kiek šiuo metu suskaičiuoja žmonių, turinčių ŽIV teigiamą testą.
Berklio ( JAV ) virusologų grupės vadovas Piteris Duizbergas sakė, kad AIDS verslo atstovai XXI amžiuje iškėlė sau 2 pagrindinius uždavinius - toliau įtikinėti pasaulio visuomenę, kad AIDS yra infekcinė liga ir, kad ja gali susirgti kiekvienas žmogus bei toliau kurti antivirusinius vaistus, kurie kuo dažniau sukeltų AIDS...šiurpoka.
Teigiamas ŽIV testas gali būti randamas ir sveikiems žmonėms - AIDS centras Lietuvoje skelbė, kad trečdalis nustatytų ŽIV viruso nešiotojų negali paaiškinti užsikrėtimo šaltinio...ir kažin ar paaiškins, nes teigiamą ŽIV testą galima nustatyti ir nėščiai moteriai, ir po hormonų naudojimo, ir po parazitinių ligų gydymo, kuris lemia organizmo nusilpimą. Teigiamą ŽIV testą gali rodyti ir visai sveikiems žmonėms... žmogui sukeliamas baisus stresas, nes aiškinama, kad jis jau beveik mirtinai serga, per metus ar dvejus mirs, todėl jam būtina vartoti tuos nuodingus chemikalus nuo AIDS.Manau dauguma susiduria su panašia situacija, kai oficialiosios medicinos atstovai tiesiog be pagrindo žmogų gąsdina ir praktiškai priverčia naudoti vaistus...
Mūsų pareiga aiškinti žmonėms, kad nėra prasmės bijoti teigiamų ŽIV testų, kad jiems nereikia jokių vaistų nuo AIDS - tiesiog reikia stiprinti imunitetą.
Oficialiai pripažinus, kad AIDS yra žalingo gyvenimo būdo liga, reikštų ir pripažinimą, kad AIDS yra ankstyvos mirties propaganda ir sukeliama - pagrinde - medikamentais...
Linkiu būti išmintingais visame kame - gyvename informacinės gausos amžiuje, tad visada yra galimybė surasti reikiamas žinias ir priimti savo sprendimą.Būkime savo gyvenimo šeimininkais ir nustokime bijoti tapti atsakingais už savo sveikatą.

SAULĖGRĮŽA

Putino uogos

Rudenį, kai sodai ir laukinės pievos nusidažo šiltais spalvų tonais - būtent tada tarp gelstančių lapų išryškėja ryškiai raudonos putino uogų kekės. Jos - tarsi mažyčiai rubinai - puošia krūmus, kviesdamos prisiminti senolių išmintį apie jų gydomąją galią.

Dar nuo senų laikų putino uogos buvo laikomos ne tik grožio, bet ir sveikatos simboliu. Mūsų proseneliai žinojo, kad šios uogos yra gamtos dovana, padedanti išlaikyti sveikatą per ilgą ir atšiaurią žiemą. Šalia namų augantis putinas buvo tarsi natūralus namų gydytojas – jo uogos buvo renkamos su pagarba ir atsarga, žinant, kad kiekvienas jų grūdelis yra kupinas naudos.

Uogos savo pilną stiprybę pasiekia tik po pirmųjų šalnų. Tuomet jų rūgštumas sušvelnėja, o naudingosios medžiagos tampa dar veiksmingesnės. Iš šių uogų gaminama arbata buvo tarsi šildanti širdį ir kūną priemonė – puodelis šios arbatos ne tik numalšindavo kosulį, bet ir grąžindavo ramybę po įtemptos dienos. Dėl vitamino C gausos, ji stiprindavo imunitetą, o pektinai padėdavo valyti organizmą nuo toksinų.

Senoliai sakydavo, kad putino uogos – tai širdies draugas. Tie, kurie kentėdavo nuo per aukšto kraujospūdžio, rinkdavosi šį natūralų vaistą vietoj stiprių cheminių preparatų. Uogų sultys, sumaišytos su šaukšteliu medaus, buvo geriamos ne tik kaip gydymo, bet ir profilaktikos priemonė.

Tačiau putinas rūpinosi ne tik kūnu, bet ir siela. Arbatos puodelis, užplikytas iš džiovintų uogų, ramindavo nerimastingas mintis, mažindavo stresą ir padėdavo užmigti ramiu, giliu miegu. Moterys, vertindamos jo antibakterines savybes, naudodavo putino sultis veido odos priežiūrai – jos suteikdavo skaistumo ir mažindavo uždegimą.

Šios uogos buvo ir yra ypatingos – jos ne tik stiprina, bet ir moko mus gyventi santarvėje su gamta. Atrodo, tarsi putinas sako: „Kuo paprastesnis ir natūralesnis gyvenimas, tuo tvirtesnis tavo ryšys su savimi ir pasauliu.“

Kai šią žiemą pažvelgsim į raudonas putino uogų kekes, prisiminkim, kad jos yra daugiau nei graži rudens detalė. Tai  mažos gamtos paslaptys, kurios su meile ir pagarba naudojamos, gali tapti mūsų kasdienės sveikatos dalimi.

Jau kuris laikas - dėl asmeninių sumetimų - domiuosi žmogaus mityba.

Kūno temperatūra.....

Virusai ir bakterijos žūsta,kai žmogaus kūno temperatūra pakyla aukščiau nei 40 laipsnių,tad dar prieš 50 metų-žmogui susirgus-stengdavosi kūno temperatūrą pakelti,kad būtų užmušti virusai ir bakterijos.Tačiau pastaruosius 20-30 metų elgiamasi priešingai-temperatūrą iš karto puolama mažinti.Kai temperatūra nukrinta iki 37 laipsnių-virusai ir bakterijos dauginasi toliau.Paskutiniu metu temperatūrai vos šiek tiek pakilus virš 37 laipsnių-iš karto yra geriami vaistai nuo peršalimo ar gripo.Taip,temperatūra nukrinta,tačiau ligų sukėlėjai dauginasi toliau,nes nesukuriamos sąlygos jiems naikinti.Virusų ir bakterijų naikinimo laikotarpis baigėsi-prasidėjo vaistų vartojimo era.Juk lengviau išgerti medikamentų nuo temperatūros arba antibiotikų,negu kelias valandas prakaituoti.Išgėrus medikamentų liga tarsi išnyksta,tačiau tai tik jutiminė apgaulė-virusai ir bakterijos bujoja toliau ir tai yra naudinga vaistų gamintojams.Šią situaciją galima pavadinti ligų dauginimo politika.Fizinės ligos pasireiškia tik dėl sutvėrimų,kurie patenka į kūną ir jiems keroti sąlygos yra tinkamos.Nors aplinkui yra tūkstančiai ligų-mes visi turime galimybę būti sveiki visada ir sudaryti stiprų barjerą ligų patekimui į kūną-tai vadinama profilaktika,SVEIKATOS PROFILAKTIKA,kai yra tausojama ir stiprinama sveikata.Juk dabar medikai kalba apie LIGŲ PROFILAKTIKĄ,o tai reiškia,kad ligas reikia saugoti...Todėl nereikia pamilti ligos arba susitaikyti su liga-ligą reikia tiesiog sunaikinti,jei ji atsirado kūne,tačiau teisingas pasirinkimas yra sveikatos tausojimas ir stiprinimas,kad ligai būtų užkirsti visi keliai ateiti į kūną.

Baimė

Baimė - tik iliuzija. Dauguma įvykių, kurių bijome - kažin ar aplamai įvyks, o tie, kurie ir įvyks, kažin ar bus jau tokie baisūs, kaip mes įsivaizdavome.
Mes dažnai bijome suklysti, kad pamirštame, jog klaidos veda į sėkmę...klyskime ir mokykimės iš savo klaidų.
Kad ir kas nutiktų gyvenime - tai praeis, nes laikas gydo, aplinka keičiasi, o žmonės pamiršta mūsų klaidas. Kad pakeisti savo gyvenimą tenka rizikuoti ir klysti.
Veikime, kad suprastume savo gyvenimo tikslą - padarykime viską kas įmanoma, kad surastume savo gyvenimo tikslą.
Visi laukiame didelių permainų ir pamirštame, kad permainos susideda iš vos pastebimų, mažų dalykų - tame tarpe ir klaidų.
Baimė – stabdo mus ir trukdo pasiekti tai, ko norime. Ji - tarsi vaiduoklis - vaidenasi visur ir suvaržo mūsų laisvą ėjimą pirmyn.
Kai kažkas daro už mus tai, ką mes privalome padaryti patys - tai prideda dar daugiau baimės, prie mūsų jau turimos baimės ir sukelia pasimetimo jausmą.
Mokykimės savas pamokas ( klaidas ir baimes ) patys ir mūsų gyvenimas turės prasmę. Dėkoju, kad esate.

Kenksmingos medžiagos kosmetikoje!

GARSTYČIA BALTOJI

( SINAPIS ALBA )

Baltoji garstyčia dar vadinama geltonąja ar angliškąja garstyčia. Baltoji garstyčia – vienmetis, apie  50 cm aukščio,  augalas ir žydi nuo birželio mėnesio iki rudens.

Šių augalų žiedynas – skėtiškas, o žydėjimo metu ilgėja kekė. Šis augalas sutinkamas dykvietėse bei laukuose. Yra aptinkamas visoje šalies teritorijoje. Tai atsparus žiemos šalčiams augalas - sudygsta esant +2 laipsnių temperatūrai. Baltosios garstyčios nėra reiklios dirvai bei nebijo sausros.

Dauginamos garstyčios sėklomis. Ankštims nusidažius rusvai gelsva spalva, baltąsias garstyčias patariama surinkti ir išlukštenus išdžiovinti.

Sėklose yra eterinio aliejus, baltymų, fermentų, sinapino, miozino. Taip pat garstyčių sėklos turtingos vitaminais A, B, D, E, K, P.

GYDOMOSIS SAVYBĖS

Žiupsnelis garstyčių grūdelių gerina virškinimą, mažina cukraus kiekį kraujyje, skatina tulžies sulčių išsiskyrimą, stiprina imunitetą, mažina kraujospūdį. Garstyčiomis patariama malšinti skausmus.

2 - 3 gramus baltųjų garstyčių sumalkite į miltelius ir sumaišykite su medumi.

Šiuo mišiniu patariama gydyti peršalimo ligas.

Garstyčios yra antiseptikas. Jos naudojamos tepalų ir pleistrų gamyboje gydyti reumatą, radikulitą, neuralgiją ir peršalimo ligas. Įvairius pleistrus ir tepalus galima ruošti ir iš giminingų grstyčioms augalų - sareptinio ar juodojo bastučio. Šie tepalai bus žymiai aštresni, todėl su jais reikia elgtis labai atsargiai, nes galima nudeginti odą.

MAISTINĖS SAVYBĖS

Galima panaudoti ne tik baltųjų garstyčių sėklas, bet ir jų lapelius. Garstyčių lapelių galima dėti į salotas, įvairių daržovių patiekalus. Kieta mėsa suminkštės, jei prieš kepimą ją pabarstysite garstyčių milteliais.

Baltosios garstyčios beveik bekvapės, tačiau jų skonis gana aštrus ir netgi aštresnis už melsvųjų garstyčių skonį. Baltosiomis garstyčiomis galima skaninti daržovių, grybų ir mėsos marinatus, silkę, karštus žuvies ir mėsos patiekalus.

Baltosios garstyčios – puikūs sideraciniai augalai, puikus medunešis bei tinkamas pašaras naminiams gyvuliams.

KMYNAS PAPRASTASIS

CARUM CARVI

Paprastasis kmynas yra dvimetis žolinis augalas, žydintis gegužės - birželio mėnesiais, o vaisius subrandina birželio - liepos mėnesiais. Kmynai gerai auga  puveningoje priemolio dirvoje. Dažniausiai vartojamos kmynų sėklos. Kai sunoksta apie 50% sėklų, patariama nupjauti kmynų žolę ir po 2 - 3 dienų  iškulti, o kmynų sėklas išvalyti nuo priemaišų. Paprastieji kmynai auga natūralioje gamtoje, pievose, miško aikštelėse, grioviuose. Lietuvoje gausiai paplitę.  Gydymui dažniausiai vartojamos kmynų sėklos, nes  turi eterinio aliejaus, kuriame yra karvakrolio, d-karvono, d-limoneno, rauginių medžiagų, flavonoidų, kvercetino ir kitų medžiagų.

GYDOMOSIOS SAVYBĖS

Kmynai žadina apetitą, gerina virškinamojo trakto darbą, mažina puvimo ir rūgimo procesus žarnyne. Maitinančioms kūdikius krūtimi moterims kmynai skatina pieno išsiskyrimą. Kmynų preparatai padeda atsikosėti, šiek tiek laisvina ir normalizuoja vidurius, atpalaiduoja spazmus, todėl malšina spazmų sukeltus skausmus.

• Du arbatinius šaukštelius kmynų sėklų užpilti 250 ml verdančio vandens ir leisti nusistovėti dvi valandas. Antpilą reikia nukošti.

Sergantiems žarnyno ligomis, besiskundžiantiems vidurių nuolatiniu užkietėjimu, meteorizmu bei kolitu šio antpilo patariama gerti po 50 - 100 ml tris kartus per dieną, pusę valandos prieš valgį.

Kmynų sėklų preparatais patariama gydytis sergantiems tulžies pūslės uždegimu, nes kmynai skatina tulžies sulčių išsiskyrimą, taip pat gerina kasos, šlapimo pūslės bei kepenų darbą.

Kmynais gydomas pykinimas, medžiagų apykaitos sutrikimai, tačiau kmynais negali gydytis nėščios moters, nes jie spazmuota gimdos raumenis. Kmynų vanduo vaikams mažina pilvo skausmus.

MAISTINĖS SAVYBĖS

Kmynų sėklos pasižymi gana stipriu aromatu bei šiek tiek karstelėjusiu skoniu. Eterinis kmynų aliejus naudojamas parfumerijoje ir kosmetikoje, likerių bei kitų gėrimų gamyboje.

Kmynai padeda žarnynui ir skrandžiui lengviau suvirškinti maistą, todėl jų sėklų patariama berti į raugintus kopūstus, verdamas su lupenomis bulves. Kmynais patariama gardinti sūdytą ir marinuotą silkę, agurkus bei pomidorus. Kmynų yra įvairiuose prieskonių mišiniuose, kuriais aromatizuojami mėsos gaminiai. Kmynų patariama berti į varškę bei sūrius. Plačiai kmynų sėklos vartojamos duonos gaminiuose. Kmynais gardinamos salotos, šaltieji užkandžiai, sriubos bei padažai. Kmynai naudojami marinuojant kiaulieną ir paukštieną. Patariama kmynų berti  į kepamą kiaulieną bei avieną, verdamus vėžius, kopūstus ir bulvių patiekalus. Kmynai vartojami ir namuose kepamiems įvairiems kepiniams.

Kmynų augalus mėgsta ir bitės, o perdirbtą žolę galima sušerti ir gyvuliams.

GRUODŽIO MĖNESIO VAISTINGIEJI AUGALAI

Atėjus žiemai, atrodo, kad visa gamta užmigo, o likę stagarai visai beverčiai. Žiemą miške  pasivaikščioti sveika, o ir vaistingų augalų galima rasti ir žiemos metu -  ne tik miške, bet ir namuose.

Valgomieji krienai

( Armoracia rusticana )

Krienų šaknų preparatai labai pagelbės žiemos periodu. Krienų šaknys vartojamos sergant skorbutu, mažakraujyste, apetitui gerinti. Krienų šaknų preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą. Sergantiems odos ligomis ir reumatu, skaudamas vietas patariama tepti krienų sulčių ir degtinės mišiniu. Krienų preparatais patariama skalauti gerklę, plauti pūlines žaizdas, įpjovas. Krienų antpilas gydo lėtinę slogą, juo patariama gydyti kūno patinimus, vandenligę, stabdyti aterosklerozę, balinti strazdanas bei pigmentines dėmes. Tarkuotų krienų  kompresais gydomas radikulitas, sąnarių bei raumenų ligos. Krienų tyrele peršalus tepkite kojų pėdas ir kelius.

Atminkite, kad sergantiems opalige, kai padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sergantiems kai kuriomis inkstų ir kepenų ligomis, krienų šaknų preparatų vartoti nepatartina.

LINŲ SĖKLOS – SĖMENYS

( Linum usitatissimum )

Sėmenys plačiai vartojamos liaudies medicinoje. Linų sėklomis gydomos skrandžio ligos. Linų aliejaus klizmomis patariama gydytis sergantiems kolitu, juo tepti įvairias žaizdas bei opas. Linų sėklų nuoviru patariama gydytis sergantiems hemorojumi, podagra, reumatu. Jei užkietėję viduriai,  patariama gerti linų sėklų nuoviro. Linų sėklomis gydomas bronchitas, viduriavimas.

Alijošius – medėjantis alavijas

( Aloe arborscens)

Žiemos metu labai pravers ir namuose auginamas alijošius. Alijošiaus sultimis patariama gydyti lėtinį gastritą, opaligę, sumažėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą. Alijošiaus sultys gerina apetitą, gydo išsekimą. Alijošiaus sulčių kompresais patariama gydyti odos žaizdas, įvairias opas, spuogus. Alijošiaus sulčių tamponais gydo moteriškąsias ligas ir gimdos kaklelios erozijas. Alijošiaus sultys gydo galvos odos dermatitą, skatina plaukų augimą. Alijošiaus preparatai veikia vidurius laisvinančiai. Alijošiaus sirupu patariama gydytis sergantiems kosuliu, angina, bronchitu, kokliušu bei plaučių uždegimu.

Būtina žinoti, kad alijošiaus sulčių ir jų preparatų negalima vartoti nėščioms moterims, sergantiems širdies, kepenų, tulžies pūslės ligomis.

Lapkričio mėnesio vaistingieji augalai

Lapkričio mėnesį dažnai būna šalta, tačiau ir paskutinį rudens mėnesį dar galima rinkti uogas, vaisius, kasti vaistingąsias šaknis.

Vaistinės taukės

( Symphytum officinalis )

Vaistinės taukės dar vadinamos kaulažolėmis, nes jau antikos laikais jų šaknimis gydė kaulų lūžius. Vaistinių taukių preparatai gydo uždegimines ligas, stabdo kraujavimą, naikina mikrobus, malšina skausmus. Vaistinių taukių antpilų voniomis patariama gydytis sergantiems diateze, sąnarių bei odos ligomis. Šių augalų antpilo kompresus patariama dėti ant odos opų, ilgai negyjančių žaizdų, kaulų lūžių. Vaistinių taukių tepalu tepkite kaulų lūžių vietas, sumušimus, reumato bei podagros pažeistas vietas ir opas.

Dėmesio ! Vaistinės taukės yra nuodingi augalai, todėl gerti jų preparatus reikia labai atsargiai, nes veikliosios medžiagos - ilgai vartojant - kaupiasi organizme.

Vaistinės šventagaršvės

( Archangelica officinalis )

Gydymui vartojamos vaistinių šventagaršvių šaknys, iš kurių ruošiami milteliai ir nuovirai bei antpilai. Vaistinių šventagaršvių šaknų preparatais gydomi virškinimo trakto sutrikimai, malšinami spazmai. Šventagaršvių preparatai stiprina sekrecinę ir motorinę žarnyno funkciją, slopina rūgimo procesus, skatina šlapimo išsiskyrimą. Sergantiems epilepsija, isterija bei kitomis nervų ligomis patariama maudytis šventagaršvių nuoviro voniose. Šventagaršvių kompresais patariama raminti reumato ir artrito skausmus.

Dėmesio ! Ilgesnį laiką vartojantiems šventagaršvių preparatus, reikėtų vengti saulės, nes šiuose augaluose esančios medžiagos gali sudirginti odą. Nepatariama jų vartoti ir besilaukiančios moterims.

Dygiosios usnys

( Cirsium vulgare )

Vėlyvą rudenį kasamos dygiųjų usnių šaknys, iš kurių pagaminti preparatai malšina skausmus, gydo uždegimines ligas, skatina šlapimo išsiskyrimą. Nuoviras slopina žarnyno ir inkstų dieglius, skatina prakaitavimą. Dygiųjų usnių preparatai aktyvina smegenų veiklą, gydo nervinius sutrikimus. Usnies preparatus patariama vartoti kaip kraują atstatančius, širdį tonizuojančius produktus. Dygiųjų usnių preparatai kai kur vartojama kaip profilaktinė priemonė prieš auglius.

Rudens lygiadienis

Rugsėjį renkami vaistingieji augalai

Rugsėjis- vaistinių augalų rinkėjų darbymetis. Pavasarį ir vasarą renkami dažniausiai vaistinių augalų pumpurai, žiedai, stiebeliai, žolė, o rudenį – šaknys, šaknynai,uogos ir vaisiai.

Erškėtrožės

(Rosa canina)

Gydymui naudojamos visos erškėtrožių dalys:uogos, šaknys, lapai, jauni ūgliai bei žiedai. Erškėtrožių preparatais patariama gydyti avitaminozę, mažakraujystę, nuolatinį nuovargį. Erškėtrožių preparatų patariama gerti sergantiems ateroskleroze, skrandžio ligomis, esant sumažintam skrandžio sulčių rūgštingumui. Tibeto žmonės erškėtrožių uogų pataria valgyti sergantiems tuberkulioze, ateroskleroze bei neurastenija.

Apyniai

(Humulus lupulus)

Dažniausiai gydymui vartojamos paprastųjų apynių spurgos, renkamos rugsėjo mėnesį. Apynių spurgų preparatais patariama gydyti nemigą, nervų ligas. Apyniai ramina skausmus ir traukulius, skatina šlapimo išsiskyrimą. Apynių arbatos sveika gerti sergant gastritu. Apynių spurgų nuoviras stabdo plaukų slinkimą. Tačiau būtina žinoti, kad didelė apynių dozė dirgina inkstus ir neigiamai veikai nervų sistemą.

Vaistiniai valerijonai

(Valeriana officinalis)

Vaistinių valerijonų šaknų preparatai ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą. Vaistinių valerijonų preparatais pataria malšinti isterijos priepuolius, atpalaiduoti traukulius, retinti pernelyg tankų širdies plakimą ir malšinti širdies skausmus.

Dėmesio!!!!Verta atminti, kad vaistinių valerijonų preparatų vartoti negalima, nes jie tirština kraują, dėl ko tapsite mieguisti, pervargę ir apatiški. Kartais gali sutrikti ir skrandžio veikla.

Sukatžolė

(Leonurus cardiaca)

Sukatžolė preparatai skirti sergantiems hipertenzija. Paprastosios sukatžolės ramina centrinę nervų sistemą, padeda gydyti tachikardiją. Paprastųjų sukatžolių preparatai padeda gydyti nervų, kardiosklerozę, miokarditą. Šios vaistažolės preparatai lėtina širdies ritmą ir didina širdies susitraukimų galią. Be to, sukatžolės antpilai palengvina atsikosėjimą ir skatina šlapimo išsiskyrimą.

Antpilai, užpilai, nuovirai....

Antpilai, užpilai

( lot. infusum )

Užpilai ir antpilai paprastai ruošiami keramikiniuose, emaliuotuose, stiklo ar nerūdijančio plieno induose - tiek šaltuoju, tiek karštuoju būdu.

Vaistinių augalų žaliava - žiedai, vaisiai, žolė ar stiebai - atskirame inde užpilami verdančiu vandeniu ir, įstačius į verdančio vandens vonelę, kaitinami apie 15 min.Galima indą su vaistiniais augalais kaitinti tiesiogiai, nenaudojant vandens vonelės, tik draudžiama tirpalą užvirti.

Šaltuoju būdu ruošiant antpilą, žaliava suberiama į indą, užpilama kambario temperatūros vandeniu ir sandariai laikoma per naktį. Ryte nukošiama.

Nuovirai

( lot. decoctum )

Nuovirai ruošiami iš vaistinių augalų šaknų, žievių, stiebų, sėklų, džiovintų vaisių...

Žaliava užpilama verdančiu ar šaltu vandeniu ir verdama  20 - 30 minučių ant silpnos ugnies.

Atvėsintas nuoviras nukošiamas ir praskiedžiamas iki buvusio tūrio.

Nuovirą galima paruošti ir termose - žaliavą užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti 2 - 3 val.

Ištraukos

Paprastai ruošiamos spiritinės ištraukos, kai žaliava užpilama 70% medicininiu spiritu ( santykiu 1:10 ) ir laikoma savaitę laiko tamsioje patalpoje. Jei yra naudojama degtinė, jos reikės dvigubai daugiau.

Tepalai

Vaistažolių milteliai sumaišomi su vazelinu, sviestu ar kitais riebalais.

Gydomosios vonios

Paprastai 300 - 500 g žaliavos reikia užpilti litru verdančio vandens, pavirinti 2 val. ir supilti į kūno temperatūros vandens vonią.

• Šaukštas susmulkintų lapų, žiedų, ar žolės sveria - 5g;
  
• Arbatinis šaukštelis sveria - 2g;
• Šaukštas šaknų, žievės, vaisių ar pumpurų sveria - 10g;
• Arbatinis šaukštelis sveria - 4g.

Rugpjūčio mėnesio vaistingieji augalai

Rugpjūtis – pereinamasis mėnuo, nes šį mėnesį reikia baigti skinti vaistinių augalų žolę, lapus ir žiedus, rinkti subrendusius vaisius ir sėklas.

Levandų žiedai

(Lavandula augustifolia)

Levandų žiedų antpilas malšina migrenos, neurastenijos, reumato ir širdies bei kraujotakos sistemos ligų sukeltus skausmus. Levandų žiedų antpilas padeda gydyti šlapimo pūslės akmenligę ir pielonefritą (inkstų geldelių uždegimą). Levandų žiedų antpilą patariama panaudoti ru0šiant gydomąsias vonias gydyti sąnarių uždegimą. Levandų žiedų antpilu išoriškai patariama gydyti odos žaizdas, sumušimus bei sužeidimus ir malšinti neuralgijos skausmus. Eterinis levandų žiedų aliejus vartojamas kvapų terapijoje.

Aviečių uogos ir lapai

(Rubus idaeus)

Aviečių uogomis ir lapais patariama gydyti peršalimo ligas ir gripą. Jos mažina aukštą kūno temperatūrą. Avietės stabdo viduriavimą, gydo aterosklerozę, turi priešvėžinių savybių. Avietės – puikus antidepresantas.

Čiobreliai

(Thymus serpyllum)

Pjaunama viršutinė augalo dalis su žiedais. Čiobrelių arbata malšina kosulį, gydo peršalimo ligas bei slopina kvėpavimo takų uždegimus. Antpilu gydoma nemiga, galvos skausmai, nuoviras naudojamas kompresams, inhaliacijoms, vonioms.

Vaistiniai šalavijai

( Salvia officinalis)

Vaistinių šalavijų lapų preparatai dezinfekuoja, gydo uždegimines ligas. Šalavijų antpilai stabdo bei krešina kraują, skatina šlapimo išsiskyrimą. Stipriai prakaituojantiems žmonėms patariama gydytis šalavijų antpilais ir nuovirais. Vaistinių šalavijų preparatai stiprina nervų sistemą, jų patariama gerti sergantiems gastritu, kolitu bei dvylikapirštės žarnos opalige. Šalavijų arbata padidina maitinančių kūdikius motinų pieno kiekį.

Mėlynės

(Vaccinium myrtillus)

Mėlynių uogos stiprina akis. Jos kraujyje mažina cukraus kiekį, todėl naudingos sergantiems cukriniu diabetu. Mėlynes sveika valgyti sergantiems hepatitu, infekcinėmis žarnyno ligomis. Mėlynėmis labai naudingos uogos sergantiems mažakraujyste, inkstų akmenlige, podagra, reumatu. Mėlynės virškinamajame trakte mažina puvimo ir rūgimo procesus, gydo uždegimines ligas. Mėlynių arbatų patariama gerti kaip šlapimo išsiskyrimą skatinančio gėrimo.

Žmogaus sveikata

AR ŽMOGAUS SVEIKATA PRIKLAUSO NUO JO PATIES IR KIEK JIS GALI PATS SAU PADĖTI?

Kaip byloja statistika, 20% bendrosios žmogaus sveikatos priklauso nuo paveldėjimo, dar 20% – nuo ekologinių veiksnių. Sveikatos apsaugos sistema nulemia tik 8,5%  žmogaus sveikatos ir net  51,5%  bendrosios žmogaus sveikatos priklauso nuo paties žmogaus, nuo jo gyvenimo būdo.

Kaip matome, sveikata ir gera savijauta daugiausia priklauso nuo paties žmogaus. Štai jums ir įrodymas, kaip svarbu išmokti pagelbėti sau pačiam. Tinkamai sutvarkęs savo gyvenimą, žmogus yra pajėgus nugalėti bet kokią ligą.

TRYS PAGRINDINĖS ŠIUOLAIKINĖS MEDICINOS KLAIDOS

1. Šiuolaikinės medicinos siūlomi gydymo metodai nenumato, kad pradedant juos taikyti privalu išvalyti organizmą. Gydytojas išsyk skiria pacientui koreguojančius medikamentus ir bando užterštame organizme sureguliuoti vieną ar kitą funkciją. Laikinas pagerėjimas pasiekiamas, tačiau visumoje vaistai tik dar labiau užteršia organizmą.

2. Medicina nesiekia skatinti organizmo gyvybinės galios, nes  gydomi atskiri organai bei kūno dalys, o žmogaus organizmas - kaip vieninga visuma - paliekama be dėmesio. Ir gauname tokį rezultatą, kokį geriausiai apibūdina rusų patarlė: '' Vieną - gydo, kitą – žudo.''

3. Nekoreguojamas ligos atsiradimą paskatinęs ydingas žmogaus gyvenimo būdas. Medicina tarytum byloja: „ Daryk nuodėmes, pataikauk skrandžiui ir liežuviui, ardyk bioritmus, o kai susirgsi – mes tave išgydysime...tabletėmis, injekcijomis, operacijomis, persodinsim organus. Tik klok už visa tai pinigus.''

KAS YRA SVEIKATA, O KAS – LIGA?

Žmogus yra harmoninga sistema, egzistuojanti dėl to, kad per ją nuolat teka informacijos, energijos ir medžiagų srautai. Todėl žmogus yra pajėgus orientuotis jį supančioje erdvėje ( darbas su informaciniais srautais ), egzistuoti fizine forma ( darbas su medžiaga – mityba ). Kai per organizmą perleidžiamuose srautuose atsiranda trikdžių, žmogus suserga.

Žmogaus sveikata – tai būklė, kai tarp žmogaus organizmo ir Gamtos ( aplinkos ) vyksta normali, darni informacijos, energijos ir medžiagų apykaita.

Žmogaus liga – tai būklė, kai tarp žmogaus organizmo ir Gamtos normali, darni informacijos, energijos ir medžiagų apykaita sutrinka, o organizmo rezervinė galia sumažėja.

SVEIKO ŽMOGAUS PARAMETRAI

Sąmonė – nuolat vyraujanti pakili ir džiugi nuotaika; žmogus nepatiria stiprių nervinių pergyvenimų, jo nelanko įkyrios mintys, jis nejaučia nuovargio.

Kvėpavimas – sveikas žmogus atlieka penkis septynis kvėpavimo ciklus ( įkvėpimas, iškvėpimas ir pauzė tarp jų – tai vienas kvėpavimo ciklas ) per minutę ( kuo mažiau, tuo žmogus sveikesnis ).

Mityba – žmogus pasisotina mažu natūralaus maisto kiekiu, nuolat jaučia šiokį tokį alkį ( tai rodo, kad nepersivalgėme ), be vargo tuštinas dešrelės formos išmatomis po kiekvieno valgio ( tai rodo puikų virškinamojo trakto darbą ).

Oda – švari, graži , be jokių defektų ir nemalonių kvapų, puikiai reguliuojama šilumos apykaita.

Imunitetas – žmogus nejaučia jokių negalavimų, be vargo užgyja žaizdos, įpjovimai, nudegimai ir kt.

Raumenys – elastingi, atsparūs, normaliai stiprūs ( geras visų raiščių ir sąnarių lankstumas ), proporcingai išsivystę.

Sveiko žmogaus gera laikysena, jis proporcingai sudėtas, turi nedidelį riebalų sluoksnį, beveik niekada nepavargsta, yra geranoriškas aplinkiniams, blaiviai, išmintingai, ramiai reaguoja į ekstremalius įvykius.

NESVEIKO ŽMOGAUS PARAMETRAI

Kiekvienas sąmonės, kvėpavimo, maitinimosi organų veiklos, odos, imuniteto, raumenų pakitimas į blogąją pusę rodo vienokį ar kitokį negalavimo ar ligos laipsnį.

Sąmonė – žmogus yra prislėgtos nuotaikos, patiria dažnus stiprius išgyvenimus, jį lanko įkyrios mintys, jaučiamas nuolatinis nuovargis ir abejingumas. gyvenimui.

Kvėpavimas – gerokai daugiau nei septyni kvėpavimo ciklai per minutę.

Mityba – žmogus pasisotina tik dideliu kiekiu termiškai apdoroto arba nenatūralaus maisto, nejaučia alkio, sunkiai tuštinasi arba apskritai nesituština parą ir ilgiau.

Oda – riebi arba sausa ir suskirdusi, padengta inkštirais, spuogais, nemalonaus kvapo.

Imunitetas – žmogus nuolat serga, ypač dažnai – infekcinėmis ligomis, lėtai gyja žaizdos, įpjovimai, nudegimai ir kt.

Raumenys – silpni, glebūs, menkai paslankūs, neproporcingai išsivystę.

Nesveiko žmogaus bloga laikysena, jis neproporcingai sudėtas, greitai pavargsta, dėl smulkmenų jaučia nepasitenkinimą arba susierzina, turi riebalų perteklių arba jų trūksta, kiekvienas įvykis jam – stresas.  

Liepa ( Tilia )

Liepos – visiems gerai pažįstami, medingi ir vaistingi, medžiai. Lietuvoje savaime auga viena rūšis ir apie dešimt introdukuotų - tai gauruotosios,  plaukuotosios, plikosios, grakščiosios, amerikinės, sidabrinės bei japoninės. Jos viena nuo kitos skiriasi lapų dydžiu, forma, žiedų kvapnumu ir žydėjimo laiku.

Sparnuoti medaus medžiai

Liepos pražysta apytiksliai dvidešimtais savo gyvenimo metais. Žydėjimas tęsiasi beveik dvi savaites - birželio bei liepos mėnesiais. Liepų žiedai smulkūs, po 3 - 7 ( kartais ir daugiau ) susitelkę į žiedynus. Prie žiedynkočio prilipęs liežuvėlis – pailgas sparnelis, vadinamas pažiedlapiu. Turbūt tai ir davė lotynišką medžio pavadinimą TILIA - '' SPARNUOTOJI''. Liepų vaisiai – maži, rutulio ar kiaušinio formos, riešutėliai. Juose yra 1 - 2 ovalios, rudos, skirtingos sėklos, subręstančios rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais. Dalis jų lieka kaboti ant medžio iki pavasario.

Liepos vadinamos ir medaus medžiais. Liepų medus yra labai mėgstamas, nes  gydo peršalimo, kvėpavimo takų, gerklės, inkstų ir kepenų ligas. Padeda esant  mažakraujystei, lengvina bronchinės astmos situacijas ir stiprina širdies veiklą. Esą juo net galima valyti pūliuojančias žaizdas ir nudegimus.

Kai liepos apsipila gelsvais žiedais, aplinkui pakvimpa medumi, prilekia daug bičių - medis dūzgia kaip avilys, atrodo, kad net oras virpa. Žiedai nektaringi -  vienas žiedas išskiria 2 - 3 miligramus nektaro, kuriame yra apie 12 proc. gliukozės ir fruktozės, apie 41 proc. sacharozės. Apskaičiuota, kad palankiais metais, iš didelės liepos bitės prineša iki 20 kilogramų medaus ( per dieną 2 - 5 kg ), o iš vieno hektaro liepyno – apie 800 kilogramų. Turint įvairių liepų rūšių sodą, pasak bitininkų, liepų medonešį galima pailginti visu mėnesiu.

Pagerbta tikėjimuose

Liepos – vieni iš dažniausiai lietuvių tautosakoje minimų, nuo seno, labai gerbtų medžių, nes tai likimo deivės Laimos buveinė. Seniau tikėta, kad liepos motiniškai globoja žmogų, o liepine lazda galima apsiginti nuo piktųjų dvasių. Manyta, jog šis medis, kaip ir žmogus, turi sielą, širdį bei jaučia skausmą, o sužeidus iš jo ima bėgti medžio kraujas. Tikėta, kad liepose gali įsikūnyti mirusiojo siela. Lietuvių liaudies dainose liepos laikomos moteriškumo simboliu - dažnai lyginamos su motina, mergele ar sesele, apdainuojamos labai pagarbiai.

Etnologai pastebi, kad Liepos – Laimos kultas dar ilgai laikėsi ir įvedus krikščionybę, tarsi įsiliejo į ją. Liepose pradėta statyti Marijos skulptūrėles ar kabinti paveikslus, jas sodindavo šventoriuose, prie koplyčių ir bažnyčių.

Liepų žiedų dovanos

Dažniausiai vaistams renkami mažalapių ir didžialapių liepų žiedai, tiksliau žiedynai su pažiedlapiais. Nuskinti jie paskleidžiami plonu sluoksniu ir džiovinami gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje arba specialioje džiovykloje 30 - 35 laipsnių temperatūroje. Iš kilogramo šviežių liepų žiedų, lieka apie 300 gramų sausų, šviesiai geltonų, silpnai sutraukiamo skonio žiedų.

Liaudies medicina liepžiedžiais gydo įsisenėjusį kosulį, mažakraujystę, inkstų bei šlapimo pūslės ligas. Iš jų pagaminti vaistai pasižymi antimikrobiniu, šlapimą bei prakaitą varančiu poveikiu, saugo nuo uždegimo.

Liepų žieduose yra eterinio aliejaus,o jo sudėtyje – farnezolio. Taip pat yra flavonoidų ( kvercetino, rutino, hesperidino ir kemferolio), glikozido tiliacino, gleivių, saponinų, organinių rūgščių, raugų ir mineralinių medžiagų, cukraus, vitamino C, beta karoteno, fitoncidų ir kitų. Šios biologiškai aktyvios medžiagos padeda sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, peršalus, karščiuojant, kosint, Skatina šlapimo skyrimąsi, skrandžio sulčių gamybą. Be to, liepų žiedų užpilas ar nuoviras švelniai ramina nervų sistemą, truputį mažina kraujo krešumą, todėl jų arbata tinka vyresnio amžiaus žmonėms.

Liepų žiedų dedama į įvairius vaistažolių mišinius kepenų, skrandžio, žarnyno ir inkstų ligoms gydyti. Sumaišyti su avietėmis, šeivamedžių ar vaistinių ramunėlių žiedais, čiobrelių žole yra prakaitavimą skatinantis vaistas. Su kitomis vaistažolėmis naudojamas kompresams sergant reumatu, podagra, tinka aromatinėms vonioms.

Liepų žiedai naudojami ir odai valyti bei jauninti,  bendrai savijautai gerinti. Neseniai pastebėtas aiškus jų spazmolitinis poveikis vainikinei širdies arterijai.  Įrodyta, kad jie naikina daugelį gripo viruso formų.

Ne tik žiedai

Nors Lietuvoje liepų labai daug, prisirinkti jų žiedų ne taip paprasta, nes jų negalima rinkti miestuose, prie kelių - ten jie užteršti sunkiaisiais metalais ir kitais teršalais. Liepų žiedai laikomi ne ilgiau kaip dvejus metus.

Vaistams naudojami ne tik liepų žiedai, bet ir pumpurai, lapai, žievė. Liepų lapuose yra riebaluose tirpstančių vitaminų, gleivių, lengvai virškinamų medžiagų, švelnios ląstelienos. Anksčiau žmonės mokėjo virti ir liepų lapų sriubą , košę. Dabar vaistams liepų lapus vartoja retai, o maistui pavasarį jie tinka. Pavasarį labai sveika suvalgyti po saujelę jaunų liepų pumpurų, vėliau – jaunų lapų. Liepų žievės nuoviras vartojamas sergant gastritu, kai padidėjęs skrandžio rūgštingumas, iš susmulkintų šviežių pumpurų ir sviesto - ( santykiu 1:1) - gaminamas tepalas krūtų sukietėjimams gydyti sergant mastitu. Liepų anglies vartojama apsinuodijus, skrandžio ir kitų virškinimo organų sutrikimams gydyti, nuo meteorizmo. Sėklų milteliais žmonės gydė kraujavimą iš nosies. Smulkintus šviežius pumpurus arba šviežius išbrinkintus lapus naudojo kaip nuo uždegimo saugančią, skausmą malšinančią ir minkštinančia odą priemonę. Iš liepos net  vijo virves. Kai skauda galvą, galima ją aprišti liepų lapais.

Didžioji varnalėša

( Arctium lappa )

Tai dvimetis - retai daugiametis - astrinių šeimos žolinis augalas, užaugantis iki 180 cm aukščio. Žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais. Vaisius yra rusvas lukštavaisis. Iš vaikystės visi prisimename, kaip smagu pasimėtyti kibiais varnalėšų žiedynais.

Keturios rūšys

Varnalėšos priskiriamos augalams archeofitams, paplitusiems labai seniai - dar priešistoriniais laikais. Tai  šviesiamėgiai augalai, augantys derlinguose, vidutiniškai drėgnuose, įvairios mechaninės sudėties dirvožemiuose. Pakenčia ir mažą pavėsį. Lietuvoje didžiosios varnalėšos yra dažnos, tačiau kiek retesnės  šiaurrytiniuose rajonuose. Auga pakelėse, patvoriuose, prie namų, karjeruose, pakrūmėse, upių pakrantėse ir net šiukšlynuose.

Lietuvoje aptinkamos keturios rūšys varnalėšų. Be didžiųjų varnalėšų, dar  žinomos paprastosios, mažosios ir miškinės varnalėšos.

Paprastosios aptinkamos lapuočių miškuose ir jų pakraščiuose. Tai retos ir  saugomos varnalėšos, kurios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Didžiosios varnalėšos nuo kitų savo gentainių skiriasi tuo, kad jų graižai yra voratinkliški plaukeliai. Labai svarbu įsidėmėti šį požymį, nes būtent didžiosios varnalėšos naudojamos kaip vaistažolės.

Vaistinės savybės

Varnalėšų preparatai nuo seno laikomi bene geriausia, iš organizmo kenksmingas medžiagas valančia, priemone. Gydymui dažniausiai naudojamos varnalėšų džiovintos šaknys, tačiau panašių savybių turi ir jų lapai, graižai bei sėklos. Varnalėšos turi antibakterinių ir fungicidinių savybių, todėl jų preparatais sėkmingai gydomos įvairios odos ligos, nudegimai, lūpų pūslelinė, egzema, plaukai, odos, ir nagų grybelinės ligos, slopinamas riebalinių liaukų uždegimas. Oficialioji medicina didžiųjų varnalėšų šaknų užpilą ir nuovirą naudoja skatinti šlapimo, prakaito, tulžies skyrimuisi bei gydo uždegimus.

Iš sėklų ir lapų gaminami šutekliai nuo sumušimų, opų bei nuospaudų. Šviežių lapų kompresai dedami juosmens ir sąnarių skausmams malšinti, o šviežiomis lapų sultimis, sumaišytomis su aliejumi, gydomos sunkiai gyjančios žaizdos. Sutrinto varnalėšų lapo galima uždėti ant žaizdos įkandus įvairiems vabzdžiams.

Liaudies medicinoje varnalėšomis gydomas reumatas, podagra, lėtinis vidurių užkietėjimas, cukrinis diabetas, inkstų akmenligė. Lapų, kurie surinkti žydint augalui,  nuoviru gydomos kepenų ligos, žaizdos ir piktybiniai navikai.

Šviežiomis varnalėšų sultimis įtrinama galvos oda. Teigiama, kad jos stiprina plaukus, apsaugo nuo plikimo.

Labiausiai vertinamos šaknys

Vaistams dažniausiai naudojamos varnalėšų šaknys. Jos kasamos pirmaisiais augalo augimo metais vėlai rudenį arba kitą pavasarį. Iškastos nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu, susmulkinamos 10-15 cm ilgio gabalėliais ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba specialioje džiovyklėje. Išdžiūvusios šaknys būna pilkai rudos, silpnai salstelėjusio skonio.

Vertingiausios yra 50 - 60 cm ilgio šaknys. Jaunose šaknyse yra apie 2,5 % baltymų, 14% angliavandenių, mažai riebalų ir iki 45% inulino. Taip pat yra  eterinio aliejaus, raugų, gleivių, kartumynų, palmitino ir stearino rūgščių bei  mineralinių druskų.

Svarbiausia veiklioji medžiaga yra inulinas. Tai angliavandenis, kuris žmogaus organizme nesuvirškinamas, todėl inulino turintys produktai tinka sergantiesiems diabetu. Tačiau kai kurių žmonių žarnyne inulinas ima rūgti ir nuo tokių produktų gali smarkiai pūsti vidurius.

Šaknų antpilo  patariama gerti sergant gerklės ir kitomis infekcinėmis ligomis bei  toksinams pašalinti. Antpilas skatina medžiagų apykaitą, padeda iš organizmo pasišalinti sunkiesiems metalams. Šaknų nuoviras skatina prakaito ir šlapimo skyrimąsi.

Net ir valgomos

Manoma, kad varnalėšos yra vieni iš seniausių maistinių augalų ir jų šaknis žmonės valgė dar nepradėję kultivuoti žemdirbystės. Didžiųjų, paprastųjų ir mažųjų varnalėšų ( tik nežydėjusių, sėklų nesubrandinusių augalų ) šaknys valgomos šviežios, virtos arba troškintos. Maistui vartojami jauni varnalėšų lapai bei lapkočiai. Garuose virtų lapkočių skonis primena smidrų ūglius. Sudaigintos sėklos ir daigai tinka salotoms, mišrainėms.

Esant palankioms sąlygoms, per pirmuosius metus varnalėšų šaknys gali išaugti iki metro ilgio ir net ilgesnės, bet tokios maistui netinka.

TAI ĮDOMU:

Japonijoje ir Kinijoje didžiosios varnalėšos auginamos kaip daržovės. Jų šakniastiebiai yra puikus dietinis produktas. Jie valgomi ir švieži - ką tik iškasti - ir kepti, skrudinti bei džiovinti. Tinka kavos pakaitalui gaminti.

STOP!

Nepatariama vartoti nėščiosioms ir žindymo laikotarpiu.

Laisvas

 

Kiekviena gyva būtybė - tiek žmogus, tiek žvėris, tiek paukštis ir visi kiti - mano esą laisvi, tačiau iš tiesų visi esame priklausomi...

Visos gyvos būtybės, gyvenan­čios materialiame pasaulyje, pačios pasirinko rizikingą ir sąlygotą gyveni­mą bei pakliuvo į materialios gamtos dėsnių spąstus. Deja, sąlygotame materialiame pasaulyje kiekviena gyva būtybė nori būti kitų gyvų būtybių valdovu...
Materialiame pasaulyje gyvos būtybės yra suvaržytos, nes kiekviename žingsnyje, kiekviename posūkyje laukia stipresnis valdovas...
Žmogus kasdien, visur ir nuolat bando atsakyti į klausimą, kas yra gerai, o kas blogai, tačiau visos kitos materialaus pasaulio būtybės tiesiog gyvena ir elgiasi pagal gamtos dėsnius - be jokių svarstymų apie gėrį, blogį, laimę...
Gamtoje taip surėdyta, kad tai, kas vienam blogai, kitam yra gerai. Pasaulyje egzistuoja fizikiniai bei cheminiai dėsniai ir reiškiniai, o gėrio - kaip reiškinio - pasaulyje nėra. Bet koks veiksmas - žodinis, astralinis ar fizinis - nukreiptas į tai, kad apriboti materialių būtybių natūralų vystymąsi yra blogis, tačiau bet koks veiksmas, nukreiptas į tai, kad pašalinti apribojimus, padėti materialioms būtybėms judėti link savojo tikslo yra gėris...labai daug dvilypumo.
Gamtos sutvėrimai visada atsirenka dalykus, kurie - vienaip ar kitaip - palengvina išgyvenimo tikimybę bei gyvenimo kokybę. Individualus gėris turi galią žadinti norą, tačiau individualus noras gali tapti blogiu kitam...
Gėris yra kieno nors individualus ir trokštamas tikslas, tačiau kažkam tai gali reikšti tik blogį...gėris yra blogio buvimo pagrindas, todėl materialume nėra visiškai blogo dalyko, nes blogis gali egzistuoti tik gėryje.
Blogis atsiranda kaip šalutinis ir atsitiktinis gėrio rezultatas...